Nepažįstamų žmonių baimė

Nepažįstamų žmonių baimė - tai komplikuotos brandos požymis. Jau dviejų mėnesių kūdi­kis rodo meilumą mamai ar tėčiui, vėliau, iki šešių mėnesių, jis teigiamai reaguoja beveik į visus suaugusius. Ir pažįstamus, ir ne, mažylis laiko žmonėmis, galinčiais patenkintijo poreikius. Tačiau dažnai, kai kūdikiui sueina aštuoni devyni mėnesiai (nors "nepažįstamų baimė" — taip oficialiai vadinamas šis reiškinys — gali prasideti ir šešių mėnesių ar net anksčiau), pradeda suprasti, kad jį prižiūri mama, tėtis ir galbūt dar vienas kitas pažįstamas asmuo; kad turėtų glaustis būtent prie šių žmonių bei vengti kiekvieno, kuris gali juos išskirti. Šiuo periodu net senelės ir auklės gali būti atstumiamos, kūdikis desperatiškai kabinasi į tėvus (ypač tą, kuris daugiausia rūpinasi).

Suėjus metukams, vaikas gali liautis vengęs nepažįstamų: maždaug 2 iš 10 kūdikių šito apskritai nepatiria (galbūt todėl, kad šie mažyliai lengvai prisitaiko prie įvairių naujų situacijų) arba tai taip greitai praeina, jog lieka nepastebėta. Jeigu jūsų dukrelė arba sūnelis vengia svetimų žmonių, neverskite jų bendrauti. Draugams ir giminėms paaiškinkite apie kūdikių baikštumo periodą ir pasiūlykite iš karto neimti ant rankų, pabandyti įveikti priešinimąsi pamažu — tegul nusišypso, pakalbina, pasiūlo žaislą, kol mažylis saugiai sėdi ant jūsų kelių. Galbūt po truputį jis apsipras, o jeigu ir ne, tai bent jau neverks ir nepatirs neigiamių emocijų.

Jeigu jūsų vaikas nebenori matyti seniai dirbančios auklės, galbūt nurims, kai jūs išeisite. Jeigu auklė nauja, jums gali tekti pabūti kurį laiką kartu, kol kūdikis nurims. Jeigu jūsų atžalėlė, palikta su aukle nervinasi, metas pamąstyti apie jos priežiūrą. Galbūt jūsų kūdikiui neužtenka auklės skiriamo dėmesio ir meilės? Galbūt vaikas bijo svetimų žmonių? Kai kurie kūdikiai gali verkti ištisas valandas, jeigu mamos nėra šalia. Tokiu atveju, jei tik įmanoma, jūs turėtumėte kuo ilgiau būti su vaiku, kol praeis ši "mamos norėjimo" fazė.