+3
-0
+3
Nerimas yra šių dienų epidemija

Jis atrodo laimingas ir sėkmingas žmogus. Turi gražią ir sveiką šeimą, daug draugų, jaukų būstą, darbe užima puikią poziciją, dažnai keliauja, turi ne vieną pomėgį. Atrodo, kad jam sekasi viskas, ko tik jis imasi. Bet ar kas nors kada galėtų pagalvoti, kad jį kasdien kankina nerimas ir kiti nemalonūs jausmai? Ar kas nors galėtų patikėti, kad jis nuolat bijo dėl savo šeimos, nerimauja dėl būsto paskolos ir jaudinasi dėl galimo darbdavio bankroto? Galiausiai jis net nesupranta, dėl ko nerimauja, nes nerimas tampa toks įprastas, kad jį sunku pastebėti. Vieni nustebtų, o kiti net nesuabejotų, kad ir tokie iš pažiūros sėkmingi žmonės labai dažnai gali jausti nerimą. 

Nerimavimas gali tapti įpročiu 

Nerimas yra giliai įsišaknijantis ir gražius jausmus užtemdantis pojūtis, kurį yra ne kartą patyręs beveik kiekvienas žmogus. Kai kurias asmenybes jis kankina kasdien, todėl gali labai apkartinti gyvenimą.

Nerimas paprastai yra labai nemalonus jausmas, susijęs su blogomis nuojautomis ir įtampa. Žmogus jaučiasi neramus ir nuolat įsitempęs dėl galimų pavojų. Nerimas nėra  visiškai tas pats kaip baimė, nes jaučiant baimę yra žinoma, ko bijoma. Nerimaujama dėl žmogui nežinomų arba mažai žinomų priežasčių, kurios gali kilti iš vidaus, ir iš išorės. Nerimas gali būti susijęs su įvairiomis fobijomis. 

Nerimas būna kelių tipų 

Pastebima, kad dažniausiai pasitaiko neurozės, kitaip dar vadinamos generalizuotu nerimo sutrikimu. Toks sutrikimas priverčia asmenį jaudintis dėl visko, o tuo pačiu ir dėl nieko, nes dažnai nėra aiškios tikrosios nerimo priežastys. Žmogus tiesiog jaučia nuolatinį nerimą, prisikuria įvairių galimų nesėkmių savo pasąmonėje. Jis jaudinasi netgi dėl to, ko negalėtų pakeisti, pavyzdžiui, dėl galimų katastrofų ar artėjančios finansinės krizės. Būdingos labai įkyrios mintys arba nuolat pasikartojantys nervingi veiksmai.

Žmogaus kasdienybę gali sudrebinti patiriami panikos sutrikimai, kurių metu sparčiai suplūsta visos nerimastingos mintys. Žmogus gali pajusti, kad netrukus praras savitvardą. Kartais jaučiama mirties baimė. Panikos priepuolio metu žmogui gali tapti sunku kvėpuoti, pradeda svaigti galva ir labai greitai plakti širdis, sutrinka normalus regėjimas. Dažnai ištinkantys panikos priepuoliai ypatingai sekina žmogaus fizinę ir emocinę sveikatą.

Su fobijomis susiję nerimo priepuoliai ištinka, kai žmogus susiduria su savo sunkiomis ir nevaldomomis baimėmis. Pavyzdžiui, daugelis bijo viešų pristatymų, voragyvių ar roplių, aukščio, uždarų patalpų. Šie nerimo sutrikimai susiję su vidiniais arba išoriniais pavojais.

Išskiriama ir kitų su nerimu susijusių organizmo būklių, pavyzdžiui, potrauminio streso sindromas (atsirandantis po patirtų traumų ar nelaimingų atsitikimų). Taip pat gana dažnas nerimas dėl galimo išsiskyrimo su svarbiu žmogumi ar saugia vieta. 

Keletas paprastų patarimų, padedančių kovoti su nerimu 

Dažniausia klaida, kurią daro dauguma nerimaujančių žmonių, yra nuolatinis šių jausmų užgniaužimas ir slėpimas. Nuolat savyje laikant nerimą didėja panikos priepuolių rizika. Labai svarbu yra stengtis neužgniaužti savyje jausmų ir ieškoti galimybių pasikalbėti su žmogumi, kuris galėtų padėti. Pavyzdžiui, jei nuolat nerimaujama dėl to, kad per gyvenimą įžeista labai daug žmonių, tuomet verta apie tai pasikalbėti su sau brangiausiais. Galbūt nėra nieko panašaus ir jie draugiškai nuramintų, kad niekada nebuvo įžeisti arba, atvirkščiai, atsirastų galimybė pasikalbėti apie seniai patirtas nuoskaudas. Nuoširdus pokalbis dažnai atneša nusiraminimą.

Nuolatinis galvojimas apie praeitį ir ateitį labai dažnai yra tiesiog beprasmiškas užsiėmimas. Reikia stengtis užmiršti praeities nuoskaudas ir liūdnus nutikimus. Galbūt užtektų sau pažadėti, kad galvojimas apie praeityje patirtą nenusisekusią viešą kalbą yra beprasmis ir daugiau to atsiminti nereikėtų, nes tai jau vis dėlto nebuvo taip blogai ir dauguma žmonių tokį reginį jau seniausiai pamiršo. Kartais patariama surašyti visas savo nuoskaudas ir įvairiais būdais „sunaikinti“ jas – sudeginti lapelius židinyje ar lėtai juos suplėšyti. Beje, verta pesimistines mintis apie ateitį pakeisti optimistiniais norais ir siekiais jau nuo dabar. Nežinojimą, kas bus rytoj, geriau priimti kaip nuostabią gyvenimo patirtį, o ne kaip didžiulį pavojų. Svarbu išmokti džiaugtis šia akimirka. Net ir šiukšlių išnešimas iš namų gali būti labai naudingas – verta apsidairyti aplinkui, įkvėpti gryno oro, įsiklausyti į aplinkos garsus ir pasidžiaugti būtent šia akimirka.

Svarbu suvokti, kokios mintys vis pasikartoja ir kelia nerimą, kokia gali būti šių įkyrių minčių priežastis. Galbūt problema išsprendžiama visai paprastai. Pavyzdžiui, jei visą dieną po kriminalų rubrikos peržiūros galvojama apie tai, kaip jaučiasi artimųjų per katastrofą netekę asmenys ir galbūt ta katastrofa gali aplankyti bet kurį pasaulio kampelį, vertėtų paieškoti sprendimo. Gali būti, kad vis dėlto reikėtų atsisakyti įpročio kasdien žiūrėti nemalonius jausmus ir mintis keliančias laidas. Įdomu ir tai, kad kai kuriuos veiksmus reikia dažninti tam, kad nerimas, susijęs su tam tikra veikla, lankytų kuo rečiau. Pavyzdžiui, jei gąsdina bendravimas su nepažįstamais žmonėmis, galbūt kaip tik vertėtų dažniau išdrįsti užkalbinti nepažįstamąjį autobuse.

 

Autorius: farmacininkė Rūtelė Foktienė