Augdamas kūdikis kartais kontaktuoja su sergančiaisiais ligomis, kurios plinta oro lašeliniu keliu. Dažniausiai tai viršutinių kvėpavimo organų ligos.
Kūdikiai ir jaunesniojo amžiaus vaikai dėl kvėpavimo organų anatomijos ir fiziologijos ypatumų dažniausiai serga minėtomis ligomis. Viena iš jų - nosiaryklės uždegimas. Tai nosies ir ryklės gleivinės uždegimas, kuriam būdinga sloga, pakilusi temperatūra, žiočių lankų („gerklės") paraudimas, apetito sumažėjimas, kosulys, neramus miegas.

Kūdikio kambaryje palaikykite 20°C (ne daugiau nei 22°C) temperatūrą, drėgną orą ir dažnai vėdinkite. Išskyras iš nosies nuolat išsiurbkite specialiu siurbtuku, valykite popierinėmis servetėlėmis (žr. „Sloga"). Nosies priežiūra yra labai svarbi, ji padeda išvengti komplikacijos - ausų uždegimo.

Sunegalavusiam kūdikiui, mažam vaikui, kol nepasikonsultuosite su gydytoju, neduokite jokių vaistų, ypač antibiotikų. Dažniausi nosiaryklės uždegimo sukėlėjai yra virusai, kurių antibiotikai neveikia.
Prisiminkite, kad tai cheminės medžiagos, veikiančios ne tik ligos sukėlėjus, bet ir patį ligoniuką. Žinokite, kiekvieną kartą vaikas serga skirtingai, todėl tie patys vaistai kitą kartą gali netikti. Vaistų dozavimas priklauso ne tik nuo vaiko amžiaus ir svorio, bet ir nuo ligos sunkumo. Todėl geriausia, kad vaistų parenka ir paskiria gydytojas. Be gydytojo leidimo nedera keisti vaistų dozės, savavališkai nutraukti gydymo ir panašiai, - bet kokių vaistų mažyliui reikia duoti tik taip, kaip pataria gydytojas.

Sunegalavusiam mažyliui būtina skirt daugiau nei įprasta dėmesio, nuolat sekti jo būklę, žaidžiant prisitaikyti prie nuotaikos. Su susirgusi mažyliu nedera žaisti ne tik judrių žaidimų, bet ir tokių, kurie ilgiau užtrunka arba reikalauja daugiau bei ilgiau dėmesio.

Susirgusio mažylio nedera stengtis p maitinti įkalbinėjant, pasitelkiant žaidimus ir pan. Su. sirgusiajam neduodama jokio nauji, maisto (patiekalo). Natūralu, kad net mėgstamo patiekalo paragavęs kelis šaukštelius, atsisakys daugiau valgyti. Apetito sumažėjimas yra natūrali organizmo reakcija į ligą.
Mažyliui duodami vaistai irgi mažina apetitą. Svarbu duoti kiek galima daugiau gerti. Gausiai duokite sulčių, įvairių arbatų. Tai padeda prakaitu išsiskirti, kristi temperatūrai. Kai tik mažylio būklė pagerės, jis pats paprašys valgyti, tuomet jam duokite valgyti tiek, kiek jis pats norės.

Jeigu mažylio apetitas nesutrikęs, jį maitinkite taip, kaip maitinote iki ligos. Jei jis atsisako valgyti, per prievartą nemaitinkite. Duokite valgyti dažniau ir mažiau.

Jeigu kosėdamas ar gerdamas vaistus išvėmė, duokite jam 50-70 ml arbatėlės, o valgyti tuomet, kai pats paprašys. Po vėmimo nesistenkite vaistų vėl „įkišti", nes vėmimas sukelia nemalonius pojūčius, ir vaikas priešinsis. Vaistų pabandykite duoti po 2-3 vai. Kas 30 min. pasiūlykite po truputį atsigerti - 20-40 ml. Kūdikiui (mažam vaikui) duodamų skysčių nesistenkite labai pasaldinti, nes saldūs skysčiai labai slopina ir taip jau prastą apetitą.

Mažyliui susirgus, nekvieskite svečių, nevarginkite jo garsia muzika. Ligoniukui reikalinga ramybė, poilsis ir dėmesys.

Nuolat stebėkite mažylį. Jeigu pasunkėjo kvėpavimas, pasireiškė dusulys, neramumas arba vangumas, jei atsisako gerti, atsirado vėmimas, sustiprėjo kosulys, nedelsdamos kvieskite greitąją pagalbą arba vaiko gydytoją.

"Mamos žinynas" 2005
© Algimantas Vingras
© SiMIA