+2
-0
+2
Nosies polipai

Nosies polipai


Polipai - anomalūs gėrybiniai augliai, atsirandantys ant organų sienelių ir augantys iš jų. Jie gali atsirasti bet kuriame organe, turinčiame gleivinę: nosyje, skrandyje, žarnyne, gimdoje, šlapimo pūslėje.

Polipai būna įvairaus dydžio, nuo kelių milimetrų iki kelių centimetrų. Jie atrodo lyg nedideli kauburėliai ant gleivinės. Kartais jie turi "kojytę" ir atrodo lyg grybai, o kartais būna plokšti. Retais atvejais polipai gali supiktybėti.


Nosies polipai yra viena dažniausių lėtinių viršutinių kvėpavimo takų ligų. Nedidelės ataugos kabo nosies viduje kaip vynuogių kekės. Kodėl jie atsiranda kol kas tiksliai nėra žinoma. Manoma, kad įtakos turi alerginiai susirgimai: alerginis rinitas, bronchinė astma, o taip pat ir lėtiniai nosies ir prienosinių ančių uždegimai bei įgimti anatominės nosies struktūros defektai. Ilgai veikiama dirgiklio, nosies gleivinė pradeda auginti papildomus darinius apsigynimui. Vyrai ir moterys nosies polipoze serga daugmaž vienodai. Polipai dažniau pasitaiko suaugusiems, ypač vyresniems žmonėms. Jie retai atsiranda jaunesniems nei 20 metų žmonėms, tačiau apie 25 procentus  60-mečių juos turi.

Vaikams nosies polipai beveik nepasitaiko. Tai, kas apsunkina  vaiko kvėpavimą  ir tėvų įvardijama kaip polipai, iš tiesų yra adenoidai, esantys nosiaryklėje. Tai ryklės tonzilių, esančių nosiaryklėje, išvašos. Polipai būna ne nosiaryklėje, bet nosies ertmėje ir prienosiniuose ančiuose (sinusuose).


Nosies polipai yra neskausmingi, tačiau jie blokuoja nosies ertmę, dėl ko pasidaro sunkiau kvėpuoti. Apsunkintas kvėpavimas sukelia diskomforto jausmą, nuolatinį nuovargį, darbingumo sumažėjimą, dažnai tampa galvos skausmų priežastimi. Žmonės skundžiasi, kad vakarais ilgai negali užmigti, o pabudę ryte nesijaučia žvalūs.  Dėl nosyje užaugusių polipų atsiranda veržimo pojūtis, kamuoja nesiliaujančios išskyros iš nosies, lyg niekad nesibaigianti sloga. Kartais susilpnėja uoslė ar pasikeičia balsas ("kalbėjimas per nosį"), atsiranda niežėjimas aplink akis, knarkimas. Retais atvejais polipai užauga tokie dideli, kad net iškrenta iš nosies. Jie atrodo kaip žele gabaliukai ar medūzos. Nosies polipozė skatina įvairių kitų lėtinių ligų - sinusito, rinosinusito, bronchų astmos atsiradimą.

Polipus gydytojas gali pastebėti apžiūrėdamas nosį, naudodamasis specialiu skėtikliu. Tikslesnei diagnozei gali būti atliekamas rentgenologinis tyrimas, naudojamas endoskopas, kurio pagalba galima nustatyti nosies ertmės "architektūrą", polipų skaičių, dydį, išsidėstymą. Kartais tam tikslui pasitelkiama ir kompiuterinė tomografija.

Jei polipai nosyje yra nedideli, jų nedaug, jie gydomi steroidiniais vaistais, purškiamais ar lašinamais į nosį. Purškiamų vaistų naudojimas mažiau efektyvus negu lašinamų dėl to, kad jie nepasiekia toliau esančių polipų. Vaistai sulėtina polipų augimą, sumažina arba išnaikina susidariusius augliukus. Geriamieji vaistai taip pat yra veiksmingi, tačiau jų negalima vartoti ilgą laiką dėl stipraus šalutinio poveikio. Jeigu yra požymių, kad polipų augimas įtakotas alergijos, kartu skiriamas antihistamininis gydymas. Gydytojai primygtinai perspėja nesigydyti patiems. Dažniausiai polipai šalinami chirurgiškai. Operacija atliekama su bendra arba vietine nejautra. Seniau polipai būdavo tiesiog išgramdomi, išraunami. Dabar naudojami pažangesni metodai: specialiu endoskopiniu prietaisu, įvedamu per nosį, polipai susmulkinami, įsiurbiami ir pašalinimai. Kartais tam pasitelkiamas lazeris. Tai gana sudėtinga ir rizikinga operacija , nes atliekama anatomiškai rizikingose vietose - prie pat akių, smegenų ir didžiųjų, kaukolės viduje esančių kraujagyslių.


Deja, po pašalinimo polipai gali vėl ataugti, kartais jau po kelių mėnesių, todėl dažnai  po chirurginio gydymo skiriamas ir medikamentinis. Žmogus dėl polipozės turi periodiškai lankytis pas specialistą, vartoti paskirtus vaistus. Jei pavyksta nustatyti polipų atsiradimo priežastį, reikia imtis priemonių jos pašalinimui.

Liaudies medicinos priemonės - žolelės, bičių produktai, aromatoterapija,- nėra efektyvios gydant nosies polipus, o dažnai netgi gali būti jų padidėjimo priežastimi.