Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, per metus miršta apie 2 000 žmonių nuo odos vėžio, kuris gali vystytis apie 20–30 metų, todėl ligos požymiai gali atsirasti ne tik 20–40 metų amžiaus asmenims, bet ir 70–80 metų. Europoje kasmet diagnozuojama 3,2 milijono odos vėžio atvejų. Airijos vėžio asociacijos duomenimis, 90 proc. odos vėžio atvejų galima išvengti, nes visos rizikos priežastys susijusios su saule, deginimusi ir soliariumais Apie 12–15 milijonų žmonių apanka nuo kataraktos, kurios atsiradimo priežastis 20 proc. atvejų yra nesaikingas ir nesaugus buvimas saulėje.

Pasak Vilniaus visuomenės sveikatos centro vyr. specialistės Kristinos Vaizgenytės, žmogaus odai kenkia ultravioletiniai (UV) spinduliai A (UVA) ir B (UVB), kurie aktyviausi karščiausiu dienos periodu – nuo 10 iki 16 val. UVA spinduliai prasiskverbia į giluminius odos sluoksnius ir turi įtakos pirmalaikiam odos senėjimui, sausėjimui bei raukšlių susidarymui. Ultravioletiniai spinduliai silpnina žmogaus imuninę sistemą, didina odos vėžio riziką. UVB spinduliai veikia odos paviršių, gerai sintetina vitamino D gamybą, skatina įdegį, keičią odos pigmentą. Vienas iš būdų norint apsisaugoti nuo UV spindulių kenksmingo poveikio – kosmetikos gaminiuose naudojami UV filtrai, kurie padeda sumažinti UV spindulių poveikį žmogaus organizmui.

Saulės spinduliai veikia visus, tačiau kai kuriuos žmones veikia labiau nei kitus, o tai priklauso nuo odos tipo. Šviesesnės odos žmonės turi didesnę riziką sirgti odos vėžiu nei tamsiaodžiai, kurie turi didesnę melanino pigmento apsaugą. Šios apsaugos nuo saulės priemonės saugo odą nuo ultravioletinių spindulių poveikio. Jautrios odos apsaugai patartina rinktis apsaugos priemones nuo saulės, kuriose nėra kvapiųjų medžiagų, jos pritaikytos odai drėkinti bei minkštinti. Sausos odos priežiūrai tinkami apsauginiai kremai, turintys drėkinamąjį, maitinamąjį, tonizuojantį poveikį, o riebesnei odai – losjonai, pieneliai. Norint apsisaugoti, tikslinga naudoti apsaugines priemones nuo saulės su SPF ženklu nuo 15 ir didesnio lygio bei UVA ženklą turinčią kosmetiką. Toks produktas apsaugo ne tik nuo UVB, bet ir nuo UVA spindulių poveikio. Europos Sąjungoje patvirtintose naujose nuo saulės saugančių gaminių ženklinimo rekomendacijose nurodoma, kad ant pakuotės turėtų būti nurodomos standartinės ir kiekvienam gyventojui suprantamos, formuluotės: „minimali apsauga“ (6, 10 SPF), „vidutinė apsauga“ (15, 20, 25 SPF), „didelė apsauga“ (30, 50 SPF) ir „labai didelė apsauga“ (50+SPF).

„Kūdikius ir vaikus iki 18 metų reiktų saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių poveikio, nes per pirmuosius 18 gyvenimo metų žmogaus organizmui tenka didžioji dalis (80 proc.) viso saulės poveikio, – aiškina Kristina Vaizgenytė. – Intensyvus saulės spindulių poveikis vaikams – svarbus odos vėžio rizikos veiksnys, galintis turėti įtakos ir ilgalaikiams odos pažeidimams, saulės alergijos rizikai.“ Vaikams iki 3 metų patartina vengti tiesioginių saulės spindulių, o vaikams iki 6 mėnesių visiškai nerekomenduojama naudoti kremų nuo saulės. Vyresniems vaikams derėtų naudoti apsauginius kremus, purškalus, kadangi tyrimais įrodyta, kad vaiko oda yra nesubrendusi ir negali pati apsisaugoti. Apsaugines priemones nuo saulės vaikams patartina naudoti tik tokias, kurių informaciniuose lapeliuose tiksliai nurodoma paskirtis, amžius (kokio amžiaus vaikui skirtas produktas), apsaugos lygis, informacija apie tai, kokiai vaiko odai ji tinkamiausia, kokią apsaugą suteikia, apie galimas alergines reakcijas (jei tokių galėtų būti) bei pateikiamos tikslios naudojimo rekomendacijos, pavyzdžiui, ,,tepti ar purkšti 30 min. prieš einant į lauką“. Beje, tepti ar purkšti rekomenduojama ne rečiau kaip kas dvi valandas. Prisiminkite, kad nė vienas apsaugos nuo saulės produktas negali užtikrinti visiškos apsaugos nuo pavojingų UV spindulių poveikio. Neretai apsaugos nuo saulės priemonės ženklinamos kaip „visiška apsauga“. Produktų, kurie visiškai apsaugo nuo UV spindulių, nėra. Tačiau veidą patepus apsauginiu kremu oda vis tiek gauna pakankamai saulės spindulių ir įdega, bet toks įdegis odai yra mažiau kenksmingas organizmui.

Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai primena, kad saikingai degintis ir būti saulėje turėtų: žmonės, kurių pirmas odos tipas (įdega labai retai, įdega raudonu atspalviu, greitai nudega, nudega skausmingai); asmenys iki 18 metų; strazdanoti; vaikystėje smarkiai nudegę saulėje; turėję ar turintys piktybinių ir nepiktybinius odos pažeidimų (apgamų, randų ir pan.); naudojantys kosmetiką, kuri gali padidinti jautrumą UV spindulių poveikiui. Svarbu naudoti ne tik apsaugines priemones nuo saulės, bet ir vengti tiesioginių saulės spindulių didžiausiomis saulės aktyvumo valandomis, vilkėti nuo saulės saugančius drabužius, dėvėti galvos apdangalus ir saulės akinius, ypač saugoti kūdikius ir vaikus.
80–85 proc. saulės spindulių prasiskverbia pro debesis, todėl debesuotomis vasaros dienomis taip pat turime jų saugotis.

 


Vilniaus visuomenės sveikatos centras