+4
-0
+4

Mūsų laikais tai dažniausiai įvyksta anksčiau nei vėliau. Šiuolaikiniai žmonės gerokai mažiau juda, gyvena sėslesnį gyvenimą, todėl varikozė pastaraisiais metais smarkiai „pajaunėjo“. Nors yra ir gerų naujienų: medicina taip pat nestovi vietoje, tad atsiranda naujų veiksmingų kovos su šia liga būdų. Kaip bet kurios kitos ligos atveju, kovojant su varikoze svarbiausia informacija – t. y. žinoti kelias paprastas taisykles, padedančias susidoroti su jau esamomis problemomis ir išvengti potencialių komplikacijų.

Pirma taisyklė: žinoti rizikos grupes. Dar viena medicinos aksioma: svarbiausia – laiku nustatyti ligą. Ir varikozė nėra išimtis. Užklupus ligą ankstyvos stadijos, susidoroti su ja gerokai lengviau. Būtent dėl to yra nustatytos kelios varikozės rizikos grupės, kurioms priklausantys žmonės turėtų atidžiau nei kiti stebėti savo sveikatos būklę. Kodėl vieni žmonės serga varikoze, o kiti ne? Itin svarbus paveldimas polinkis sirgti šia liga – jį turi 60–80 procentų sergančiųjų varikoze. Jeigu jūsų giminaičiai (pirmiausia – tėvai) turi bėdų dėl venų, labai didelė tikimybė, kad su jomis kada nors susidursite ir jūs. Mokslininkai nustatė: jeigu vaiko ir tėvas, ir motina serga varikoze, tikimybė, kad ir jis užaugęs susidurs su šia liga, yra didesnė nei 80 procentų.

Dar viena rizikos grupė – žmonės, dirbantys sėdimą arba stovimą darbą. Kai kojos nuolat yra vienodos nejudamos padėties (ir ypač vertikalios), venoms sunku įveikti hidrostatinį slėgį. Dėl to užsistovi kraujas ir susidaro palankios sąlygos varikozei atsirasti. Kai žmogus ilgą laiką sėdi arba stovi, kojos patiria tik statinius krūvius, jie itin žalingi venoms, bet nepatiria joms itin svarbaus dinaminio krūvio. Ne veltui flebologai – t. y. venų specialistai – vadina blauzdos raumenis periferine širdimi, nes dirbdami jie padeda kraujui nutekėti iš galūnių. Būtent todėl medikai rekomenduoja dažniau vaikščioti. Į šią rizikos grupę patenka kone visų „miestietiškų“ profesijų atstovai, pradedant pardavėjais, vairuotojais, baigiant vadybininkais ir bankininkais. Moterims svarbus rizikos veiksnys yra nėštumas: dėl papildomo kūdikio svorio kojoms tenkantis krūvis gerokai padidėja (todėl besilaukiančioms moterims patariama apsilankyti pas flebologą bent dukart – nėštumo pradžioje ir pabaigoje). Bet pakoreguotas gyvenimo būdas ir tinkamas kompresinis trikotažas dažniausiai padeda išvengti didelių bėdų. Labai dažnai varikozė išsivysto turintiesiems antsvorio, taip pat žmonėms, užsiimantiems sunkia fizine veikla (ne tik krovikams, bet ir sunkiaatlečiams).

Antra taisyklė: profilaktika geriau nei gydymas.Liūdna, bet mes jau gimstame rizikuodami susirgti varikoze. Kadangi vaikščiojame dviem kojomis, o ne keturiomis, kraujas iš jų turi gana aukštai pakilti įveikdamas žemės trauką. Todėl specialistai pusiau juokais ir vadina varikozę kaina už evoliuciją.

Varikozė pažeidžia venas ir jos netenka elastingumo – išsiplėtusios nebesusitraukia, taigi jų skersmuo nenormaliai padidėja. Tai sukelia įvairiausių negerovių: kraujagyslėse ima užsistovėti kraujas, sutrinka visavertis audinių aprūpinimas krauju. Laimė, žmogus nuo gyvūnų skiriasi ne tik tuo, kad vaikšto dviem kojomis, bet dar ir intelektu. Vadinasi, bent jau teoriškai turi visas galimybes pasirūpinti savo sveikata nelaukdamas, kol liga įsisenės.

Geriausia varikozės profilaktika yra reguliarūs dinaminiai krūviai kojų raumenims. Didžiulę naudą organizmui duodą vaikščiojimas, bėgimas, plaukiojimas, važinėjimas dviračiu. Specialistai pabrėžia, kad itin sveika laipioti laiptais. Taigi, kuo daugiau dirba jūsų kojos, tuo mažesnė bėdų dėl venų tikimybė.

Svarbus varikozės profilaktikai ir kompresinis trikotažas – specialios kojinės ir pėdkelnės. Jos išoriškai spaudžia venas, gerina kraujotaką, palengvina venų ir raumenų darbą, mažina širdžiai tenkantį krūvį, apsaugo nuo nuovargio, skausmų ir tinimo. Aišku, tik tuo atveju, jeigu trikotažas kokybiškas ir parinktas specialisto, mat netinkamas kompresijos lygis gali padaryti daugiau žalos nei naudos.

Trečia taisyklė: laiku diagnozuoti. Dauguma žmonių mano, kad dienos pabaigoje pavargusios, skaudančios ir sutinusios kojos – visiškai normalus reiškinys. Tačiau gydytojų tarp tų žmonių tikrai nėra. Jie įspėja: jeigu tokie nemalonūs pojūčiai kojose atsiranda ne po išskirtinių krūvių, o reguliariai, baigiantis kiekvienai darbo dienai, būtina skelbti pavojų. Nes visiškai tikėtina, kad tai – pirmieji beprasidedančių kojų kraujotakos problemų simptomai. O jeigu dar, be šito, ant kojų išryškėja kraujagyslių „žvaigždutės“ arba mėlyni kapiliarai, metas planuoti vizitą pas flebologą. Gaila, bet kai kurie žmonės paprasčiausiai nekreipia dėmesio į tokias „smulkmenas“ ir susirūpina tik tuomet, kai liga pažengia iki kitos stadijos: kojų tinimas beveik nebepraeina, prasideda skausmai ir mėšlungio priepuoliai, išryškėja stambiųjų kraujagyslių mazgai. Papildomi simptomai gali būti ir trofiniai odos pažeidimai – ant kojų atsirandančios tamsios dėmės, besilupanti sausa oda. Tai reiškia, kad dėl sutrikusios kraujotakos prasidėjo bėdos dėl audinių maitinimo, ir į gydytoją reikia kreiptis nedelsiant. Labiausiai užsispyrusiems pacientams, kategoriškai nenorintiems prašyti specialistų pagalbos, varikozė gali pasiekti ir paskutinę stadiją, kai ant kojų atsiveria trofinių opų. Tai jau ženklas, kad liga nepaprastai užleista, ir jos gydymas bus labai ilgas ir labai sunkus. Savaime suprantama, apsileisti iki tokios būklės jokiu būdu negalima. Kuo anksčiau kreipsitės į profesionalų flebologą, tuo geriau bus jums patiems. Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad atpažinti varikozę ankstyvos stadijos yra gydytojo specialisto darbas. Nes dėl to, į kokius simptomus derėtų atkreipti dėmesį patiems pacientams, mokslininkai vis dar ginčijasi. Kai kurie jų mano, kad po oda išryškėjusios žvaigždinės venos dar negali būti laikomos ligos požymiu. Kiti įsitikinę, kad pamačius tokius pakitimus kojose jau būtų neprotinga laukti rimtesnių simptomų. Net jeigu paaiškės, kad jūsų būgštavimai buvo nepagrįsti ir tai ne varikozės simptomas, būsite bent apsidraudę.

Ketvirta taisyklė: nesigydyti patiems! Apsidrausti nuo varikozės visam gyvenimui neįmanoma net aktyviai užsiimant jos profilaktika. Gydytojai nieko negali padaryti dėl paveldėto polinkio į varikozę (kol kas negali, nes vystantis genetikos mokslui viskas dar gali pasikeisti). Bet jiems jau žinoma daugybė metodikų, padedančių veiksmingai kovoti su šia liga. Juolab kad sėkmingas tos kovos rezultatas duoda pacientui – ir ypač pacientėms – ne tik medicininės, bet ir estetinės naudos. Vis dėlto labai daug žmonių, susiduriančių su varikoze, randa pasiteisinimų išsisukti nuo vizito pas medikus ir verčiau gydosi patys. Kai kurie pasikliauna liaudies medicinos receptais, kai kurie, prisižiūrėję reklamos, kone urmu perka tepalus ir gelius, žadančius „lengvumą kojose“. Tiesa tokia, kad liaudiškos priemonės nuo varikozės yra mažai veiksmingos. O štai venas tonizuojamuosius preparatus – tiek tepalus, tiek tabletes, – savo praktikoje naudoja ir profesionalūs gydytojai. Išgydyti jais varikozę neįmanoma, tačiau tokios priemonės turi vieną savybę – mažina paciento patiriamus nemalonius pojūčius. Tik parinkti juos turi specialistas atsižvelgdamas į kiekvieno paciento individualius poreikius. Varikozės gydymas apskritai yra kompleksinis. Neįmanoma rasti vieno universalaus preparato, stebuklingai išvaduosiančio nuo bėdų dėl kojų venų. Tad natūralu, kad tuo turėtų užsiimti ne vienerių metų praktiką turintis profesionalus flebologas. Apie gydymąsi patiems negali būti nė kalbos.

Penkta taisyklė: pagalbos kreiptis tik į profesionalus. Pagrindinė varikozę gydančių flebologų užduotis – atkurti kojose normalią kraujotaką. Kai liga ankstyvos stadijos, galima apsieiti be chirurginio įsikišimo: dažniausiai pakanka mūvėti tinkamą kompresinį trikotažą, vartoti venas tonizuojamųjų preparatų kursą. Taip gana greitai galima pagerinti paciento būklę ir sustabdyti ligos progresavimą. Užleidus ligą jau būtina operacija. Chirurgui flebologui tenka pašalinti pažeistas nebefunkcionuojančias venas, kad kraujas tolygiai pasiskirstytų po sveikąsias poodines ir gilumines venas. Pastaraisiais metais vis populiaresnė tampa skleroterapija – nechirurginis varikozės gydymo metodas, kai pažeistos venos ne išpjaunamos, o į jas sušvirkščiama specialaus preparato, kuris tarsi „užklijuoja“ pasiligojusias kraujagysles, tad su laiku jos tiesiog sunyksta. Procedūra neskausminga, po jos nelieka jokių randų, tačiau tinka ji anaiptol ne visiems. Bet kuriuo atveju spręsti apie tai gali tik gydytojas. Šiuolaikinėje medicinoje diagnostika neretai būna kone svarbesnė už gydymą – ar bent jau lygiavertė. Varikozės diagnostikoje dažnai naudojamas ultragarsas, nes leidžia nustatyti konkrečias venas, kurias būtina pašalinti, kad chirurgo įsikišimas būtų minimalus. Tuomet jau po dviejų savaičių pacientas grįžta prie įprasto gyvenimo būdo.
 

iMed

testas-apie-koju-venas/27667">Testas apie kojų venas