Dėl pabrangusių vaistų ligoniai pirmiausia kaltina vaistininkus



Akivaizdu, jog mūsų sveikatos sistema jau senokai nutolo nuo nemokamos medicinos. O apie nemokamus vaistus žmonės jau seniai pamiršo. Nuo sausio 1-osios panaikinus pridėtinės vertės mokesčio lengvatas, neliko PVM lengvatų visiems vaistams. Šiaulietė Barbora liko priblokšta, kai vienoje vaistinėje, esančioje prie Centrinio turgaus, už vaistus nuo gerklės skausmo sumokėjo daug daugiau, nei vaistai turėjo pabrangti, prie jų buvusios kainos pridėjus 14 proc. PVM. Skaitytojams kyla įtarimų, kad vaistininkai naudojasi galimybe pabranginti vaistus ir brangina juos tiek, kiek leidžia farmacijos verslininkų sąžinė.



Pribloškė vaistų kainos



Po švenčių šiaulietė Barbora užsuko į vaistinę, esančią netoli centrinio turgaus. Suskaudus gerklei ji nusprendė nusipirkti vaistų "Joxs", kuriuos dažniausiai ir perka. Puikiai žinojo, jog šie vaistai kainuodavo 15.19 Lt. Vaistininkė išmušė čekį. Paaiškėjo, jog vaistai kainuoja 20.67 Lt. "Jei vaistą būtų pabranginę 14 proc., "Joxs" būtų kainavę 17.32 Lt", - stebisi moteris ir suskaičiuoja, kad šioje vaistinėje vaistai pabrango beveik 30 proc.

Dar labiau nustebo, kai paprašė smegenų veiklą skatinančio maisto papildo "Neurozan". Moteris šį preparatą vartoja reguliariai, tad labai nustebo išgirdusi naująją jo kainą. Praėjusių metų liepos mėnesį, kai pirko šį preparatą, mokėjusi 36.67 Lt. Moterį ištiko šokas, kai pamatė, jog "Neurozano" pakuotė kainuoja... 48.60 Lt. Jei medikamentas būtų pabrangęs 14 proc., jis kainuotų 41.80 Lt.

Moteris atsisakė pirkti nuolat vartoto medikamento ir klausia, kaip suprasti tokius kainų šuolius. Kokia aritmetika vadovaujasi vaistininkai, keldami kainas? O jei vaisto kaina nuo šiol priklauso tik nuo vaistininko sąžinės, tai iki kokios sumos gali brangti?



Kainų neperskaičiavo



"Šiaulių naujienų" žurnalistai išskubėjo į vaistines, esančias Vilniaus gatvėje. Vaistinėje "Joxs" pastilės kainuoja 17.37 Lt, o "Neurozan" - 49.22 Lt. Kitos vaistinės vedėja Leonora Jakubėnienė tikina, jog kainas didino ne pati vaistinė, o vaistinės tinklas. Į kompiuterius instaliuotos programos, tad vaistininkai kainą sužino tik skenuodami barkodą.

Tik maisto papildai, kuriais prekiauja vaistinė, bei vaistinės žolelės pabrango 1 proc. Mat šiems produktams jau anksčiau buvo taikytas 18 proc. PVM, tad dabar kainos pakeltos iki 19 proc, arba vienu procentu. Pasirenkame čiobrelio pakuotę. Vaistažolių dėžutė nuo 3.34 Lt pabrangusi iki 3.37 Lt. Pabrango ir visi dažnai perkami vaistai - aspirinas, citramonas, kuriuos žmonės ypač perka siaučiant virusinėms kvėpavimo takų infekcijoms.

Lankytojų vaistinėje - tik vienas kitas. L. Jakubėnienė nuogąstauja, jog praėjo laikas, kai ši vaistinė buvo labai palankioje padėtyje - pačiame miesto centre bei judrioje Vilniaus gatvėje. Dabar iš abiejų vaistinės pusių įsikūrė kitos dideliems tinklams atstovaujančios vaistinės.

Pirkėjas visada turi teisę rinktis. O vaistinės, pasak vaistinės vedėjos Zinos Ugenskienės, tik vykdo įstatymą ir tikrai nėra suinteresuotos padidinti vaisto kainos iki begalybės. Farmacininkė mano, jog tos vaistinės, kurių geografinė padėtis palankesnė, bei tos, kurios įsikūrusios tokiose vietose, kur didesnis pasiturinčių žmonių srautas, gali uždėti didesnį antkainį. Be to, vaisto kaina priklausanti ir nuo to, už kokią kainą jis įsigytas iš didmenininkų. O Šiaulių vaistinės, vaistus perkančios iš 4-5 didmenininkų, kainos gali skirtis. "Joxs" pastilės šioje vaistinėje jau iki pabrangimo kainavo 17.30, tad po pabrangimo kainuoja 19.72 Lt. "Neurozan" iki šiol kainavo 40.60 Lt, o šiandien kainuoja 46.28 Lt.

"Visas PVM mokestis, kuris pridėtas prie vaistų kainos, ir atitenka valstybei - ne vaistinei", - aiškina vedėja valstybės biudžeto rinkimo mechanizmą, kuris nuo Naujųjų metų siurbia žmonių pinigus, kurie mokami ne tik už išaugusias vaistų kainas, bet ir už pabrangusį kurą, šildymą, elektrą, mėsą, duoną...



Pasipelnys vaistų perpardavinėtojai



Jau ir anksčiau buvusi tokia situacija - gydytojas išrašo vaistų pensininkui, o šis jų neperka, nes neturi iš ko. Žinant, jog penkių proc. PVM lengvata kompensuojamiesiems vaistams į 19 proc. PVM lengvatą bus taip pat keičiama, kyla abejonių, ar pensininkai ateityje galės leisti sau gydytis. Asmens sveikatos priežiūros centro vyriausiasis gydytojas Vladislovas Galiauskas pažymi, jog iki šiol ligoniai nesidomi kompensuojamųjų vaistų kainomis. Šiuo metu receptus turintys ligoniai moka tas pačias priemokas už kompensuojamuosius vaistus, tad ir ateityje situacija priklausys nuo to, kokias priemokas valstybė paliks ligoniams, o kokias sumokės pati.

"Jei žmogui nepriklauso kompensuojamieji vaistai, tai joks gydytojas jų neišrašys", - tikina gydytojas, paklaustas, ar nepadaugėjo ligonių, norinčių vaistams recepto. Mat naujas receptas išrašomas tik tuomet, kai baigiasi anksčiau išrašyti vaistai.

Ar nenutiks taip, kad, pabrangus vaistams vaistinėse, žmonės vėl pirks turguose nelegaliai prekiaujamus vaistus? Pasak V. Galiausko, iki šiol turguose žmonės dažniausiai perka maisto papildus, vitaminus, nes vaistinėse jie brangūs. Dabar maisto papildai pabrango tik 1 proc., tad kainos labai nepakilo.

"Ligoniai dažnai atsineša į priėmimą turguose pirktų papildų ir klausia, ar jie tinka vartoti", - sako gydytojas, raginantis žmones būti atidžius ir žiūrėti, kad neįsigytų pasenusios prekės. O vaistų, pasak V. Galiausko, turguose žmonės beveik nebeperka. Prieš 5-6 metus buvęs vaistų pirkimo bumas, nes tuomet daugelio vaistų vaistinėse nebuvę. Dabar daugelis jų atsirado ir yra kompensuojami valstybės, tad turguose vykstanti vaistų prekyba, pasak gydytojo, vargiai suklestėsianti.

Zita Katkienė

Šiaulių naujienos