Padidėjęs kraujospūdis – didysis žmonijos priešas
Tikros ir tariamos grėsmės

Jei paklaustume šiuolaikinio žmogaus, kokia liga jam kelia daugiausia nerimo, tikėtina, dažniausiai išgirstume atsakymą: „Vėžys!“. Daugeliui vien šios ligos pavadinimas sukelia paniką. Tuo tarpu statistika rodo, kad susirgti ir mirti nuo vėžio rizikuoja palyginus nedaug žmonių - kas ketvirtas ar penktas iš mūsų. Daugiau nei dukart didesnė grėsmė gyvenimą baigti nuo širdies smūgio ar smegenų apopleksijos, insulto, kurių priežastis - civilizacijos rykšte vadinamos širdies ir kraujagyslių ligos. Europoje ir Šiaurės Amerikoje nuo kraujotakos sutrikimų miršta kas antras žmogus, su jais susijęs kas ketvirtas neįgalumo atvejis.
Patys sunkiausi, labiausi luošinantys invalidumo atvejai taip pat susiję su kraujotakos sistemos pažeidimais, ypač su galvos smegenų insultu, po kurio net du trečdaliai neįgaliais tapusių asmenų pripažįstami sunkiausios, I grupės, invalidais.
Rugsėjo mėnesį Kopenhagoje vykusioje Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono 56 – ojoje sesijoje paskelbta, kad 2005 m. Europoje nuo vėžio mirė 2 mln. žmonių, o nuo širdies ir kraujagyslių pažeidimų – net 5 milijonai! Su kraujotakos ligomis susijusios išlaidos Europoje per metus sudaro 170 mlrd. eurų.
Lietuvoje nuo kraujotakos ligų kasmet numiršta beveik 25 tūkst. žmonių. Palyginimui, nuo vėžio 2004 m. šalyje mirė 8,2 tūkst. gyventojų, tai yra tris kartus mažiau. Dar ryškesni sergamumo skirtumai: 2004 metais Lietuvoje užregistruoti 46 tūkst. susirgusiųjų kraujotakos ligomis ir 16 tūkst. – vėžiu.
Riziką galima sumažinti
Nors kraujotakos sistemos ligomis gerokai dažniau sergama vyresniame amžiuje, kiekvienas gydytojas iš asmeninės patirties galėtų pateikti nemažai pavyzdžių, kada ir labai garbaus amžiaus sulaukę žmonės išsaugojo gerą širdies ir kraujagyslių būklę. Mokslo išaiškinta, kad kraujotakos sutrikimų grėsmė didele dalimi priklauso nuo kiekvieno mūsų - nuo elgesio, mitybos, darbo, minčių... Vadinamųjų širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių priskaičiuojama apie tris šimtus. Jie žmogų veikia nuo gimimo (ar netgi anksčiau, jau motinos įsčiose) iki gyvenimo pabaigos. Didelę dalį šių veiksnių, bent jau pavojingiausius, galime valdyti patys. Kitaip sakant, mūsų sveikata ir gyvybė didžia dalimi yra mūsų rankose. Tik noro, pastangų ir žinojimo stoka sutrukdo mums tuo tinkamai ir laiku pasinaudoti.
Hipertenzija – didžiausias žudikas
Ar tai, kad kraujotakos ligų atsiradimą lemia trys šimtai priežasčių, reiškia, jog privalome su jomis visomis įnirtingai grumtis ir kovoti? Žinoma, ne. Antraip mūsų gyvenimas pavirstų nuožmių kautynių su kenksmingais įpročiais, pomėgiais ir gyvenimo aplinkybėmis lauku. Be to, dalis rizikos veiksnių yra prigimtiniai, paveldimi ir jų neįmanoma pakeisti, nors sumažinti neigiamą įtaką sveikatai beveik visada galima ir reikia.
Mokslininkai nustatė, kad pažangios ekonomikos kraštuose, kuriems priskirtina ir Lietuva, daugiau nei trečdalis visų širdies ir kraujagyslių ligų atsiranda dėl penkių pagrindinių rizikos veiksnių, tarp kurių svarbiausias – padidėjęs kraujospūdis, arba hipertenzija. Kiti svarbios ligų, negalavimų priežastys – rūkymas, nutukimas, padidėjęs kraujo riebalų kiekis, mažas fizinis aktyvumas, ilgalaikiai stresai ir kt.
Arterinė hipertenzija yra ne tik pavojingiausias, bet ir labiausiai paplitęs (po rūkymo) kardiovaskulinės rizikos veiksnys: ji nustatoma kas ketvirtam suaugusiam žmogui, o vyresniame negu 65 m. amžiuje – kas antram ar netgi dažniau.
Mokslo tyrimais įrodyta, kad kiekvienas kraujospūdžio milimetras virš normos yra reikšmingas, nes didina širdies ir kraujagyslių pažeidimo tikimybę. Todėl gydant hipertenziją negalima tenkintis tik „šiek tiek sumažinti“ kraujospūdį – būtina siekti stabiliai, nuolat normalaus (tikslinio) kraujo spaudimo. Hipertenzija didele dalimi yra gyvenimo būdo liga, todėl ir jos gydymas turi prasidėti nuo gyvenimo keitimo į sveikesnį.
Visada gydant hipertenziją turi būti taikomos nemedikamentinės priemonės: * sumažinamas valgomosios druskos ir gyvulinių riebalų kiekis maiste; * kiek leidžia sveikatos būklė, padidinamas fizinis aktyvumas (mankšta, aktyvūs pasivaikščiojimai ir kt.); * ribojamas alkoholio vartojimas; * mažinamas per didelis kūno svoris ir kt. Esant lengvo laipsnio hipertenzijai šių, nemedikamentinių, priemonių gali užtekti kraujospūdžiui normalizuoti.
Tačiau jei nustatoma vidutinio sunkumo, tuo labiau sunki hipertenzija arba nevaistinės priemonės nepadeda, gydymas iš karto pradedamas kuriuo nors iš antihipertenzinių vaistų ar kelių preparatų deriniu.
Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertai gydytojams skirtose metodinėse rekomendacijose (Gairėse) nurodo šešias svarbiausias farmakologines klases vaisų, skirtų hipertenzijai gydyti. Nė vienas vaistas neišskiriamas kaip geriausias ar geresnis už kitus, nes labiausiai gydo pats kraujospūdžio sumažėjimas. Tačiau atskirų vaistų ypatumai gali būti reikšmingi kai kuriems pacientams, todėl į juos atsižvelgiama parenkant gydymą.
Kaip rodo klinikiniai tyrimai, tik kas trečiam hipertenzija sergančiam pacientui stabiliai normalizuoti kraujospūdį pavyksta vienu vaistu. Daugumai ligonių šio tikslo pasiekiama vartojant du (sunkesniais atvejais – tris ar netgi daugiau) antihipertenzinius preparatus. Vaistas ar vaistai ligoniui parenkami atsižvelgus į hipertenzijos sunkumą, „atsparumą“ gydymui, ligonio amžių, sveikatos būklę, gretutines ligas ir kt.
Asmenys, turintys padidėjusį kraujospūdį, turi nepamiršti, kad šios ligos gydymas – ilgalaikis. Dažniausiai tinkamai parinktus vaistus ligoniui tenka vartoti daug mėnesių, metų ar net visą gyvenimą. Gydymo pertrūkiai kenksmingi sveikatai: gali sukelti staigų kraujospūdžio pakilimą, išprovokuoti širdies priepuolį, insultą ar kitokią grėsmingą sveikatai ar gyvybei būklę.
Gydant hipertenziją labai svarbus gydytojo ir paciento bendradarbiavimas, partnerystė, pasitikėjimas vienas kitu. Svarbi ir paciento savikontrolė – reguliarūs (kasdien) kraujospūdžio matavimai namuose ir gydymo koregavimas, atsižvelgus į kraujospūdžio dydį. Savikontrolės pacientus išmoko gydytojai.
Kaip gyventi sergant hipertenzija, kaip saugiai ir veiksmingai gydyti šią ligą, pacientai mokosi susibūrę į klubus, veikiančius daugelyje Lietuvos miestų.