KVSC duomenimis, Kaune per šių metų pirmą ketvirtį, palyginus su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, net 70 proc. (sirgo 78 ) padidėjo sergamumas bakterinėmis maisto toksinėmis infekcijomis (apsinuodijimais maistu), 13 proc. daugiau nei pernai užregistruota susirgimų nepatikslintomis bakterinėmis žarnyno infekcijomis (neaiškios kilmės viduriavimais.

Šiemet kauniečiai dažniau sirgo virusinėmis žarnyno infekcijomis, iš jų net 25 vaikams diagnozuotos Norwalk viruso sukeltos infekcijos; jersinioze; kampilobakterioze. Iš viso Kaune per šių metų tris mėnesius, palyginus su 2006 m. tuo pačiu laikotarpiu, ūmių žarnyno užkrečiamųjų ligų (ŪŽUL) padaugėjo 5,8 proc.: 2007 m. sirgo 1217 Kauno apskrities, iš jų 834 Kauno gyventojai.

„Dažniausiai maistu apsinuodija poilsiautojai. Vykstant į gamtą būtina atsakingiau rinktis maisto atsargas, laikytis visų higienos reikalavimų, nesivežti greitai gendančių maisto produktų, nes be šalčio (rekomenduojama laikyti ne aukštesnėje kaip +2– +6°C temperatūroje) jie pradės gesti jau kelionės metu. Greitai gendantys produktai – tai visi pieno produktai, mėsos ir žuvų, kulinarijos gaminiai, daržovių mišrainės, tortai ir pyragaičiai su kremu. Prieš valgant reikia tikrinti ar nesibaigęs vartojimo terminas - pasenęs maistas yra nuodai”,- sakė KVSC užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėja Orina Ivanauskienė.

Pasak KVSC gydytojų epidemiologų, ūmios žarnyno užkrečiamosios ligos ir maisto toksinės infekcijos – plinta per patogeniniais mikroorganizmais užterštą vandenį ir maistą: žalią mėsą, paukštieną, subproduktus, žalią karvės pieną, kiaušinius, daržoves. Klinikiniai šių ligų požymiai: pykinimas, vėmimas, viduriavimas, pilvo skausmai, karščiavimas. Ligos sunkumas priklauso nuo ligonio amžiaus, imuninės būklės ir patekusių sukėlėjų (toksino) kiekio. Pasak specialistų, labai svarbu užkirsti kelią mikroorganizmų dauginimuisi maiste. Kai kurios bakterijos, esant palankioms sąlygoms, gali padvigubėti kas pusę valandos, o per 12 valandų jų bus iki 17 milijonų.

Skyriau vedėjos teigimu, dažniausiai apsinuodijama senu maistu. Tačiau gali būti pavojingas ir šviežias, geros išvaizdos produktas, jei į jį pateko mikrobų, sukeliančių dizenteriją, salmoneliozę, kampilobakteriozę, listeriozę, stafilokokinės kilmės apsinuodijimus. Užkrato neatpažinsi, nes bakterijos nekeičia produkto skonio nei išvaizdos. Net kambario temperatūroje jau po 2-4 valandų mikrobų prisidaugina pakankamai, kad žmogus susirgtų.

Specialistai sako, kad bakterijos nesidaugina šaltai laikomame maiste, tačiau atitirpinus šaldiklyje laikytą mėsą, bakterijos atgyja ir gali sukelti ligą. Žalingi mikrobai žūva tik veikiant aukštai temperatūrai, produktą tinkamai verdant, kepant, troškinant.

Kauno visuomenės sveikatos centro gydytojai epidemiologai pataria:

· neturint šaldymo įrangos, neimti į kelionę mėsos vyniotinių, ypač iš vištienos, šaltienos, mišrainių, blynelių su mėsos įdaru, kepenų paštetų, virtos ar keptos mėsos ir žuvies gaminių, mišrainių, dešrelių, kreminių konditerijos gaminių; nesivežti pieno, grietinėlės, ledų ar varškės produktų; įsidėmėti, kad nėra saugūs produktai vakuuminėje pakuotėje: smarkiai kintant laikymo temperatūrai ir susikaupus skysčiams, pakuotėje gali sparčiai daugintis pavojingi mikroorganizmai;

· valgyti tik labai gerai išvirtus ar iškeptus patiekalus, žalius produktus laikyti atskirai nuo paruoštų gaminių, jiems pjaustyti naudoti atskiras lenteles, rūpestingai plauti rankas, virtuvės inventorių, indus plauti vandeniu su soda ar indų plovikliu;

· į kelionę pasiimti duonos, batono, lašinių, šalto rūkymo dešros, kumpio, pomidorų, agurkų, fermentinio ar lydyto sūrio. Nepakeičiamas maistas - sausainiai, džiūvėsiai, kruopos, makaronai, dribsniai, sojos produktai. Meniu paįvairins riešutai ir razinos, kurias būtina kruopščiai nuplauti..

· troškulį patariama malšinti grynu arba negazuotu mineraliniu vandeniu bei kitais vaisvandeniais, fasuotais buteliuose; rizikinga gerti iš pakelės šulinių – pusė Lietuvos šulinių užteršti nitratais, dalis – bakteriologiškai; maisto gamybai ir gėrimui jokiu būdu nevartoti ežero ar upės vandens.

· Pradėjus pykinti, skaudėti skrandį ar pilvą, pakilus temperatūrai, ėmus vemti ir viduriuoti patariama nedelsiant kreiptis į gydytoją, nes galėjote apsinuodyti maistu ir įtariama susirgti ūmia užkrečiamąja žarnyno liga.


Viktorija Kleinienė
Kauno visuomenės sveikatos centro atstovė spaudai
viktorij@kvsc.lt,, tel. (837) 33 16 92



Išsami informacija - Orina Ivanauskienė, KVSC Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėja, tel. 33 16 77, mob. 8686 78583.