Patikimi patarimai kosuliui įveikti

Šaltuoju metų laiku labai padaugėja kvėpavimo takų infekcijų, todėl pradedame sloguoti, čiaudėti, kosėti. Vienas dažniausių kvėpavimo takų infekcijų simptomų – kosulys. Tiek vaikams, tiek ir suaugusiems dažniausiai pasitaiko ūminis kosulys – staiga prasidėjęs ir trunkantis mažiau nei 3 savaites. Dažniausiai jį lemia viršutinių kvėpavimo takų virusinės infekcijos (ūminis nosiaryklės uždegimas, ūminis ryklės migdolų (adenoidų) ar veidinių ančių uždegimas, laringitas, tracheitas). Įprastai pasveikstama per 2-3 savaites. Ūminis kosulys pradžioje dažniausiai būna “sausas”, dirginantis, priepuolinis, neproduktyvus – t.y. neatkosima sekreto, nes uždegimo pradžioje kvėpavimo takų gleivinė dar nepradėjo jo gaminti. Po kelių dienų kosulys dažniasiai tampa “drėgnas”, produktyvus – atkosima sekreto, skreplių. Tai natūrali kvėpavimo takų infekcijų eiga. Sergant kvėpavimo takų infekcija, pacientai dažniausiai rūpinasi būtent dėl kosulio ir visuomet siekia kuo greičiau nustoti kosėti. Todėl paprastai ieškoma vaistu “nuo kosulio”. Tačiau kosulys – svarbus apsauginis refleksas, apsaugantis nuo springimo (aspiracijos) ir užtikrinantis kvėpavimo takų išsivalymą. Jis yra tik simptomas, nurodantis, kad kvėpavimo takuose dar yra uždegimas, dar gaminasi sekretas, kurį reikia išvalyti, t.y. iškosėti.

1. Dauguma vaistų, skirtų kosuliui gydyti, yra ne kosulį slopinantys, bet sekretą skystinantys, gleivių gamybą skatinantys ir atkosėjimą lengvinantys preparatai. Nereceptiniai vaistai („nuo kosulio“, sudėtiniai vaistai „nuo peršalimo“) negydo kosulio,o tik palengvina ligos simptomus ir pagerina kvėpavimo takų išsivalymą. Tačiaureikia žinoti, kad joks medikamentas “nesudrėkins” kosulio ir nesuskystins atkosimo sekreto, jei organizme truks vandens. Todėl norint palengvinti atsikosėjimą, reikia gerti daug skysčių.

 

2. Gleivių skystinimui ir jų gamybos skatinimui dažniausiai naudojaminereceptiniaimedikamentai, kuriųsudėtyje yra veikliųjųsekretolitinių medžiagųpvz. ambroksolio.Jie suskystina klampias kvėpavimo takų gleives ir palengvina jų pasišalinimą. Kaip tik dėl šių savybiųpreparatas turi pirmenybęprieš daugelį vaistažolių, kuriose be gydomųjų cheminių junginių esama irkitų medžiagų, galinčių sukelti nepageidaujamų poveikių – alerginių ar net toksiniųreakcijų, kurios dažnesnės vaikams. Be to, atlikti klinikiniai tyrimai patvirtina, kadambroksolis, be sekretolitinio aktyvumo, dar pasižymi priešuždegiminiu ir antioksidaciniubei vietiniu nuskausminančiu poveikiais.

 

3. Kitas gleives skystinantis preparatas acetilcisteinas, neturėtų būti plačiai naudojamas savigydai – juo dažniau gydomi apatinių kvėpavimo takų susirgimai, kuriųmetų būna labai klampios gleivės. Acetilcisteino reikia vartoti labai atsargiai pacientams,sergantiems bronchine astma.Taip pat atsargiai vartoti pacientams netoleruojantiemshistamino, ypač ilgesnės trukmės gydymui, kadangi acetilcisteinasveikia histamino apykaitą ir gali sukelti netoleravimopožymius (pvz., galvos skausmą, vazomotorinįrinitą, niežulį), todėl dėl jo vartojimo reiktų pasitarti sugydytoju.