Pavasaris – nugaros skausmų „sezonas“

Nugaros skausmas – bene dažniausiai pasitaikanti skausmo rūšis. Kaip rodo apklausos ir įvairūs tyrimai, net 80 procentų žmonių yra bent kartą gyvenime patyrę nugaros ir juosmens skausmus. Skausmo priežastis žinoma ne visuomet. Būna ir taip, kad lėtinius apatinės dalies skausmus nulemia tiesiog fizinio aktyvumo stoka ar didesnė nervinė įtampa; daug įtakos daro ir raumenų silpnumas, netaisyklinga laikysena bei kitos priežastys. Ūminiai skausmai paprastai netrunka ilgiau kaip 6 savaites, o štai lėtiniai skausmai gali kamuoti mėnesių mėnesius ar net metų metus ir tapti ne tik blogos fizinės, bet ir prastos psichologinės savijautos priežastimi. Tad pakalbėkime apie įvairias nugaros ir juosmens skausmų priežastis, jų rūšis, trukmę bei aptarkime paprastus būdus, kurie turėtų padėti išvengti šių skausmų.

Trumpai apie skausmo rūšis, trukmę, pobūdį

 Yra trys pagrindinės nugaros skausmo rūšys, išskiriamos pagal trukmę:

  • Ūminis skausmas trunka iki 6 savaičių;
  • Vidutinės trukmės skausmas tęsiasi nuo 6 savaičių iki 3 mėnesių;
  • Lėtinis skausmas trunka ilgiau kaip 3 mėnesius ir gali pacientą kamuoti mėnesių mėnesius, metų metus ar net visą gyvenimą.

Skausmas gali būti pats įvairiausias – gali skirtis ir jo pobūdis, ir intensyvumas, ir plitimo ypatybės. Skausmas gali būti bukas ir duriantis, aštrus ir vos maudžiantis, atsirandantis staigiai arba po truputį stiprėjantis ir t.t. Skausmas gali būti gerai lokalizuotas, tačiau jis gali apimti ir didesnę sritį, kurią sunku apibrėžti arba plisti į kitas kūno vietas. Pagal savo stiprumą skausmas gali būti išskiriamas į silpną, vidutinio stiprumo ir stiprų skausmą. Vis dėlto skausmo suvokimas labai daug priklauso nuo asmeninių paciento ypatybių – vieni susitaiko su nuolatiniu maudimu ar netgi stipriu, aštriu skausmu, o kitiems sunku ištverti net ir iš pirmos pažiūros nestiprų skausmą. Šiaip ar taip, skausmo kentėti nereikėtų – geriau ieškoti jo priežasčių, kurias įmanoma koreguoti ir galimų pagalbos būdų, kad pacientui nereikėtų jausti ne tik fizinių, bet ir emocinių kančių.

Trumpai apie ūminį skausmą ir jo gydymą

Paprastai ūminis skausmas atsiranda staigiai, tačiau jis netrunka ilgiau kaip 6 savaites. Vidutinė jo trukmė – keletas savaičių. Vis dėlto toks skausmas gali būti labai stiprus ir netgi apriboti normalų žmogaus judėjimą. Dažniausios ūminio skausmo priežastys: patirtos traumos, netaisyklingas sunkių nešulių kėlimas, minkštųjų ir kietųjų audinių sužeidimai, paūmėjusios lėtinės būklės ir kt. Ūminio skausmo gydymo schema gana aiški – būtina ramybė, pažeistos vietos tausojimas. Keletą parų uždegimą veiksmingai slopina šalčio kompresai, vėliau gali būti naudinga šiluma, B grupės vitaminai, raumenis atpalaiduojantys vaistiniai preparatai. Pirmojo pasirinkimo vaistai – nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, kurie gali būti ir vietinio poveikio, ir per burną vartojamų farmacinių formų, veikiančių sistemiškai. Puikus pavyzdys – deksketoprofenas, kurio savo sudėtyje turi vaistinis preparatas Dolmen. Dolmen vartojamas lengvo ir vidutinio stiprumo raumenų skausmui, skausmingų mėnesinių (dismenorėjos), dantų skausmui malšinti. Dėl bet kokio vaisto vartojimo būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Netinkamai vartojamas vaistas gali pakenkti sveikatai. Jei skausmas nesilpnėja, o būklė negerėja, dėl ūminio nugaros skausmo reikėtų kreiptis į gydytoją. Tinkamai negydomas ūminis skausmas gali tapti lėtiniu.

Trumpai apie lėtinį skausmą ir dažniausias jo priežastis

Lėtinis skausmas nėra toks intensyvus kaip ūminis skausmas, tačiau ilga jo trukmė gali žmogui pakenkti ne tik fiziniu, bet ir psichologiniu požiūriu. Be to, jis gali tai sustiprėti, tai susilpnėti, todėl lėtinio skausmo paūmėjimo epizodai gali tapti labai panašūs į ūminį skausmą. Blogiausia tai, kad daugybė pacientų tiesiog susitaiko su kasdieniu skausmu ir mano, kad jiems jau nebeįmanoma padėti. Pastebėta, kad lėtinis nugaros skausmas itin dažnai kamuoja sėdimą darbą dirbančius, mažai judančius asmenis. Daug įtakos turi netaisyklinga laikysena, nepatogi darbo ir miego aplinka, bloga gyvenimo kokybė, sunki psichosocialinė padėtis (nerimas, nepasitenkinimas darbu, didelės atsakomybės įvairiose gyvenimo srityse ir panašiai), prasta miego kokybė, nesubalansuota mityba, žalingi įpročiai. Daug įtakos nugaros skausmams turi stuburo sutrikimai, kurie dažniau pasitaiko vyresniems asmenims (tačiau nebūtinai).

Apatinės nugaros dalies skausmo galima išvengti

Nesunku pastebėti, kad nugaros skausmams didelę įtaką daro ne tik patirtos traumos ar senėjimas, bet ir žmogaus gyvenimo būdas. Tad apatinės nugaros dalies arba juosmens skausmo išvengti turėtų padėti reguliari fizinė veikla, sveika mityba, streso vengimas. Labai svarbu prieš bet kokią fizinę veiklą atlikti apšilimą, pavyzdžiui, tempimo pratimus – tai sumažinama skausmingų traumų rizika, padidinamas raumenų atsparumas. Būtina stengtis palaikyti taisyklingą laikyseną, naudoti ergonomiškas kėdes ir čiužinius, nerūkyti, nepiktnaudžiauti alkoholiu ir kitomis žalingomis medžiagomis. Keliant sunkius daiktus taip pat būtinas atsargumas – reikėtų pirmiausiai pritūpti, o patį daiktą laikyti arčiau savęs, keliant nesisukti, nes taip padidinama traumų rizika. Beje, daug lemia ir tai, kokia avalynė nešiojama – dažniau nugarą skauda nepatogią avalynę, pavyzdžiui, aukštakulnius nešiojančioms moterims. Juos dėl to reikėtų palikti tik ypatingesnėms progoms, o jei to reikalauja darbo aprangos reglamentas, tuomet reikėtų rinktis kuo patogesnius aukštakulnius ir kuo žemesne pakulne.

Parengė vaistininkė Rūtelė Foktienė