Per šventes suvalgome penkių dienų normą?

Maistas – vienas svarbesnių gyvenimo malonumų. Tad nieko keista, kad dažnai jis tampa švenčių ašimi. Valgome viską iš eilės, o pajutę, kad negalime sustoti, pasiteisiname: prasidėjus nuobodžiam darbymečiui, vieno kito kilogramo, kuriame nusėda eilinė porcija, kaip mat atsikratysime.

Tačiau antsvoris – dar ne svarbiausia bėda. Anot medikų, persivalgydami rizikuojame išjudinti ligas, apie kurias iki šiol nė neįtarėme.

Išprovokuoja lėtines ligas

Apsinuodijimų informacijos ir kontrolės biuro vyriausiasis gydytojas Robertas Badaras teigia, kad per šventes padaugėja į biurą skambinančių žmonių, kurie teiraujasi, kaip gelbėti apsinuodijus. Daugeliui jų prireikia gydymo stacionare. Tačiau jei alkoholis iš organizmo pašalinamas per vieną-kitą parą, apsinuodijus maistu, tenka gydytis žymiai ilgiau.

Anot R. Badaro, svarbiausia apsinuodijimų priežastis – ne sugedęs maistas, o per dideli jo kiekiai. „Žmonės elementariai persiėda. Bet kas, dideliais kiekiais prisivalgęs dvylikos patiekalų, neturėtų jaustis gerai. Kai suvalgoma penkių dienų norma, būtų keista, jei organizmas normaliai su ja susidorotų“, - teigė pašnekovas.

Pasirodo, dėl persivalgymo kenčia ne tik virškinimo sistemos organai – skrandis, dvylikapirštė žarna, kasa, o ir bet kurie kiti. Persivalgius gali sutrikti širdies darbas, pakilti kraujospūdis, pradėti kamuoti nemiga.

„Pavojinga persivalgyti net tokio maisto, kurį mes, medikai, rekomenduojame kaip sveiką. Esminis, tačiau, ko gera, sunkiausiai įgyvendinamas sveikos mitybos principas – saikas. Kai žmogaus organizmas gauna tokį didelį riebalų, baltymų ir kitų medžiagų kiekį, prie kurio nėra įpratęs, su juo nesusitvarko“, - kolegai antrino mitybos specialistas doc. Rimantas Stukas.

Anot jo, didelis maisto, ypač prisotinto riebalais, kiekis išprovokuoja esamas lėtines ligas, apie kurias žmogus net nežinojo, arba gali prasidėti ūmus kasos ar kito organo susirgimas.

Kaip nepersivalgyti?

Tačiau kaip nepersivalgyti, kai ant stalo daugybė skaniausių patiekalų, kurių kasdien nepasigaminsime?

„Paprasčiausias būdas – į lėkštę dėtis kuo mažesnę porciją. Pavyzdžiui, po šaukštą. Jei galite rinktis, daugiau įsidėkite šviežių daržovių, mažiau – bulvių ir kito sunkaus maisto. Antras sveikos mitybos principas – valgydamas žmogus turi mėgautis maistu. Todėl kiekvieną kąsnį reikia gerai sukramtyti, kad pajustume maisto skonį. Taip sotumo jausmas ateina greičiau, dėl to mažiau suvalgome“, - patarė R. Stukas.

Anot jo, šią užduotį įvykdyti nesunku, jei prie stalo maloniai bendraujama. „Juk valgymas – ne tik organizmo prisotinimas reikalingomis medžiagomis, bet ir bendravimo priemonė“, - įsitikinęs pašnekovas. Tiesa, užsisėdėti jis taip pat nepataria. Mat prie stalo organiškas tik vienas veiksmas – kažką kramsnoti.

Dar vienas mediko patarimas – gerti daug skysčių, žinoma, nealkoholinių. „Viena vertus, taip apgausite skrandį, pripildydami jo turinį. Kita vertus, kai maistas praskiedžiamas, jis geriau virškinamas. Geriausiai tai daro vanduo ir arbata“, - teigė mitybos specialistas.

Taip pat per šventes verta gaminti kuo liesesnius patiekalus bei pasirinkti gaminimo būdus, kurie neleidžia maistui prisigerti riebalų. „Riebalai labai pagerina skonį, tad kartais skanaus patiekalo be jų nepagaminsime. Ir saikingai vartojami riebalai net reikalingi organizmui. Tačiau jei žmogus suvalgytų kalną daržovių mišrainės, apšlakstytos tik citrinos sultimis, tai neturėtų tokių pasekmių, kaip suvalgius tą patį kiekį mišrainės su riebiu majonezu“, - įspėjo pašnekovas.

Anot mediko, šiandien lietuviai vartoja daugiau riebalų nei, pavyzdžiui, prieš 50 metų ir jų vartojimo kreivė vis auga. „Mūsų virtuvėje tradiciškai vyrauja riebūs patiekalai. Ir jei nepradėsime savo mitybos keisti patys, ji ir nepasikeis. Šviežių daržovių ir vaisių mes suvartojame vos pusę rekomenduojamo kiekio – 312 g. Optimaliai jų reikėtų 600 g per dieną. Tačiau visgi nebadaujame. Vadinasi, valgome ne tai, ką reikėtų“, - šyptelėjo pašnekovas.

R. Stukas yra atlikęs ne vieną apklausą apie mūsų mitybos įpročius ir pastebėjo, kad daugelis žino, kaip reikėtų sveikai maitintis. Didžiausia bėda, kad sau sveikos mitybos principų paprastai netaikome.

Šaltinis | Dietinis gydymas bendrojoje praktikoje | Gydytoja dietologė Jūratė Dobrovolskienė