Pilvelio „streikas“

Kieme vaikas nešvariomis rankytėmis ima sausainį ar obuolį, čiulpia pirštuką. Grįžęs namo po kelių valandų suviduriuoja, vemia. Kaip mažyliui padėti?

Konsultuoja pediatrė Ilona Stirbienė

Ar tikrai viduriuoja?
Mamytės pienelį geriantis kūdikis iki pusės metukų gali tuštintis kiekvieną kartą pavalgęs, o išmatos gali būti skystesnės, net vandeningos (mišinuko gaunantis dažniausiai tuštinasi vieną du kartus per parą). Tai nieko bloga. Jei kūdikėlis priauga pakankamai svorio, yra žvalus, viskas gerai. Po pusmečio mamos pienuku maitinamas pypliukas sauskelnes „prikraus“ rečiau – du tris kartus per parą. Šiek tiek dažniau ir skysčiau tuštinasi, jei dygsta dantukai, žindanti mama vartoja antibiotikų, kūdikėlis serga virusine liga. Tai ne viduriavimas. Bet pasitarti su gydytoju reikėtų, jei išmatos tampa gleivingos, su krauju, vaikelio svoris liaujasi augęs arba pradeda kristi, pakyla kūno temperatūra.

Kas „išlaisvina“ viduriukus?
Jei vaikutis suviduriuoja, mamai į galvą šauna mintis, kad priežastis – į maistą pakliuvusios bakterijos. Jos sukelia viduriavimą, pykinimą, tačiau bakterijos „kaltos“ tik dėl 15 procentų suviduriavusiųjų. Net 60–70 proc. ligonių susargdina virusai, kurie gali taip įsisiautėti, kad vaikutį reikia gelbėti ligoninėje. Ir virusai, ir bakterijos į organizmą pakliūna nuo rankų pro burną. Tačiau šie ligų sukėlėjai kelią iki žarnyno randa ir per kvėpavimo takus. Pakanka, kad šalia nusičiaudėtų ar sukosėtų sergantis žmogus. Viduriavimą gali sukelti ir chirurginės ligos, pavyzdžiui, apendicitas ar invaginacija. Todėl gausiai vemiantį, viduriuojantį vaiką būtinai turi apžiūrėti gydytojas.
Bakterijos. Kai šilta, joms tikras rojus, nes pakliuvusios į maistą gali daugintis ir išskirti nuodų. Užvalgęs bakterijomis (salmonelėmis, stafilokokais, šigelėmis, jersinijomis, žarnyno lazdelėmis ir kt.) užkrėsto maisto, vaikas viduriuoja ir vemia. Bakterijas iš organizmo dažniausiai galima „išplauti“ daug geriant.

Koks maistas „vilioja“ bakterijas? Auksiniams stafilokokams patinka šiltas, „pabuvęs“ ir nešvariai paruoštas maistas, ypač jei yra baltymų ir cukraus (kiaušiniai, pieno produktai, nepakankamai išvirta ir iškepta vištiena). Šiomis bakterijomis užsikrėtęs vaikas ne tik vemia ir viduriuoja, bet ir sukarščiuoja. Salmonelės taip pat veisiasi saldžiuose ir baltymų turinčiuose produktuose: leduose, varškės sūreliuose, pyragaičiuose su kremu. Net ir vandenyje! Niekdarės itin pavojingos, nes nukeliauja ne tik į žarnyną (vaikui raižo pilvą, viduriai tampa laisvi, pakyla aukšta temperatūra), bet ir geba sukelti kraujo užkrėtimą, sutrikdyti inkstų ir širdies veiklą. Ligonėlio sąmonė gali sutrikti, atsirasti traukulių.
„Piktieji“ virusai. Jų yra įvairių. Vieni dažniausių – rotavirusas ir enterovirusai. Rotavirusas gali „prilipti“ ir žiemą, ir vasarą, jei tėveliai ar vaikas nenusiplauna rankų. Jie labai pavojingi kūdikiui, nes viduriuodamas ir vemdamas praranda daug skysčių. Enterovirusams labiau patinka vasaros pabaiga, rudens pradžia. Dažniausiai serga 3–10 metų vaikai, bet kartais – ir kūdikiai. Šie virusai pavojingi tuo, kad sukelia viduriavimą, o iš žarnyno nukeliavę iki smegenų – meningitą.

Kad ligos aplenktų
*Kūdikį kuo ilgiau žindykite.
*Nepamirškite plauti rankas grįžę iš kiemo, tualeto, prieš valgį ir to mokykite savo mažylį.
*Nešildykite maisto keletą kartų, ilgai nelaikykite šiltai, dėkite į šaldytuvą.
*Vaisius ir daržoves kruopščiai nuplaukite tekančiu vandeniu.
*Atostogaudami nepamirškite higienos įpročių. Paplūdimyje ar iškyloje vaikui neduokite jokio maisto, jei prieš valgį nenusiplovė rankų. Pravėrę kavinės duris, vaiką pirmiausia nuveskite prie vandens čiaupo, tik tada sodinkite prie stalo.
*Į iškylą neimkite greit gendančių produktų (pieniškų dešrelių, mišrainių, varškės sūrelių, tortų, saldžių gėrimų su angliarūgšte, kompotų ir pan.). Troškuliui malšinti ir valgiui ruošti įsidėkite geriamojo vandens.
*Jei kas nors šeimos narių viduriuoja, higienai skirkite daugiau dėmesio, dažniau plaukite rankas, nes liga gali užklupti ir kitus šeimos narius.

7 pagalbos žingsneliai
Kad vaikas užsikrėtė, paaiškėja po kelių valandų ar... dienų (priklauso nuo užkrato). Mažiukas pradeda vemti, viduriuoti, jam raižo pilvuką, silpna, gali pakilti aukšta temperatūra, krėsti šaltis, vaikas gali prarasti sąmonę. Pirmos 2–3 dienos būna sunkiausios, paskui savijauta ima gerėti. Virusinė ar bakterinė infekcija, jei ji nesukelia ūmių komplikacijų ir ligoniukui suteikiama tinkama pagalba, visiškai praeina per 3–7 dienas ir ligoninės neprireikia. Vis dėlto su gydytoju pasitarti būtina, nes yra labai daug ligų, kai mažylis viduriuoja, vemia, pakyla kūno temperatūra.
1. Kad organizmas atgautų prarastus skysčius ir mineralines medžiagas, vaikui duokite kuo daugiau gerti.
2. Paruoškite specialaus druskų mišinio iš vaistinės, nes kartu su skystomis išmatomis organizmas netenka daug mikroelementų (natrio, kalio, magnio, chloro). Jei sunegalavo kūdikis, būtinai ir toliau žindykite. Labai svarbu dažnai ir po mažai sugirdyti mineralinių druskų tirpalo. Jei vaikas jau pats moka gerti iš puodelio, tirpalo duokite maždaug tiek, kiek vandens išviduriavo. Jei kūdikėlis dar žinda ir pats negeria, lėtai sugirdykite arbatiniu šaukšteliu taip, kaip nurodyta informaciniame lapelyje. Tirpalo duodant po daug kūdikį gali supykinti. Jei nepavyktų sugirdyti pakankamai skysčių ir druskų tirpalo, jį išvemtų, ligonėlį tektų vežti į ligoninę.
3. Didesnį vaiką galima girdyti mineraliniu vandeniu be angliarūgštės. Tačiau šiame gėrime per mažai mineralinių medžiagų. Arbatoje jų dar mažiau. Todėl ir didesniam vaikui būtinai paruoškite minėto tirpalo ir duokite po 1–2 valgomuosius šaukštus (taip, kaip nurodyta informaciniame lapelyje).
4. Jei vaikučio kūno temperatūra pakyla aukščiau nei 38° C, duokite paracetamolio (jei viduriuoja, geriau geriamojo). Žemesnės temperatūros malšinti nevalia.
5. Viduriavimo labai greitai stabdyti vaistais nereikia, nes slopinant šią apsauginę organizmo reakciją nepasišalina nuodai, jų patenka į kraują ir dar labiau pakenkia organizmui. Vaistai, kurie sugeria toksinus, neturi būti svarbiausia pagalbos priemonė, tik pagalbinė, padedanti viena dviem dienomis greičiau pasveikti. Jie patartini tik tada, kai vaikas labai gausiai viduriuoja.
6. Nupirkite papildų su gerosiomis žarnyno bakterijomis.
7. Kol vaikas blogai jaučiasi, patartina mažiau varginti žarnyną, t. y. atsisakyti dirginančio, sunkiau virškinamo ir daug balastinių medžiagų turinčio maisto, pavyzdžiui, vaisių, daržovių, keptų, riebių patiekalų. Viduriuojančiam vaikui tinkamesnės bulvės, ryžių košė, kisielius, mėlynių ar kmynų arbata. Kol vaikas serga, reikėtų vengti pieno produktų. Jų net ir pasveikęs kurį laiką kartais netoleruoja, nes trūksta pieno baltymus skaidančių fermentų (bet rūgščius pieno produktus valgyti gali).

SOS!
Labai pavojinga, kai kūdikis ar mažylis iki trejų metų viduriuoja 10–15 kartų per parą. Deja, ne visiems vaikučiams pagalba namie būna veiksminga, nes geriamieji skysčiai ir mineralinių druskų tirpalai negelbsti arba mažylis apskritai atsisako gerti. Dėl skysčių stokos gresia šokas (gali sutrikti pagrindinių organų veikla). Būtina kuo skubiau kreiptis į gydytojus, kai:
*viduriuojantis, vemiantis kūdikis atsisako mamos pieno ar mišinuko, o druskų tirpalą išvemia;
*vaikas gausiai viduriuoja (gali su krauju);
*daug vemia;
*nesidomi aplinka, gulinėja;
*darosi vangus, mieguistas (arba neramus);
*labai karščiuoja;
*mažai šlapinasi.