Pinigai nelaksto kaip katinai

Būti taupiam - protinga, bet niekas neprisipažins esantis šykštus. Kodėl taupumas laikomas dorybe, o šykštumas yda, jei riba tarp jų slidoka?

Skrudžo dienos

Kodėl šaipomės iš šykštuolių turčių, bet jiems pavydime? Juk žinome, kad turtai, kaip ir vaikai, neatsiranda iš šventosios dvasios.

"Žmogus turi suvokti, kiek pinigų jam reikia, kad jaustųsi laimingas. Kiekvienas pajėgus gauti tiek pinigų, kiek jam reikia. Svarbu, ar žmogus laimingas juos leisdamas", - sako psichoterapeutas Raimundas Alekna. Tačiau visi girdėjome istorijų, kai mirus didžiausiam vargetai artimieji rasdavo pinigais kimštą pagalvę. Nėra nieko graudžiau, kaip skurde numirti ant krūvos šlamančiųjų.

Mūsų tėvai gyveno kaip šykštuoliai - smagumų sau neleido, taupė, kol pinigai su bankais žlugo. Vyresnės kartos žmonės spintose laiko puošnius servizus, o patys valgo iš alavinių dubenėlių, skirtų katėms. Kam bus dosnus tas, kuris šykšti sau ir nesinaudoja savo turtais? Tada nebejauti ne tik arbatos, bet ir gyvenimo skonio.

Milijonierių pamokos

Manote, kad milijonieriai kasdien labai išlaidauja? JAV turtuoliai yra anekdotiškai taupūs ir neišrankūs, o gyvena kur kas kukliau, nei leidžia jų galimybės. Tokią išvadą padarė daugelį metų milijonierius stebėję du mokslininkai Thomas J.Stanley ir Williamas Danko. Jie tyrimų rezultatus paskelbė knygoje "Jūsų kaimynas - milijonierius", ir ši netrukus tapo viena perkamiausių.

Už pokalbius milijonieriams mokslininkai mokėdavo 100-250 dolerių. "Mano mėgstama labdara - tai aš pats", - sakydavo pašnekovai. Per susitikimus su jais pačius brangiausius kostiumus vilkėdavo tik konsultantai, gyvenantys iš atlyginimo. JAV milijonieriams nėra reikalo demonstruoti turtų. Jie ir taip žino, kad yra turtingi.

Milijonus žarstantys žmonės neina iš proto dėl blizgančių dalykų. Pasirodo, jie mėgsta paprastus valgius, viskį arba alų. Iš visų jėgų stengiasi atrodyti turtingi ir gerbtini tik tie asmenys, kurie neturi daug pinigų. Mat demonstruojamas "turtingas gyvenimas" mažina pajamas. O milijonieriui svarbiausia - ekonomija. Jis mąsto ne apie tai, kaip gražiai gyventi, o kaip pragyventi be rūpesčių iki senatvės.

Nors turtuoliai gali gyventi nedirbdami, dauguma jų pluša po 10 valandų per dieną. Kad ir turėdami milijonus, jie sugeba gyventi kaip paprasti žmonės. Nesvarbu, kiek uždirba, išlaidos visada turi būti mažesnės už pajamas. Milijonierių žmonos taip pat dažniausiai yra taupios ir rūpestingai kontroliuoja išlaidas.

Kodėl JAV milijonieriai tokie kuklūs?

Nemažai jų turtus sukaupė iš neprestižinio verslo: šiukšlių vežimo, patalpų valymo, remonto, taksi paslaugų - taigi nėra ko puikuotis. Apie 20 proc. turtuolių niekada nesimokė universitete. "Dar niekas netapo milijonieriumi švaistydamas pinigus plataus vartojimo prekėms, kaip statuso simboliui", - teigia knygos autoriai. Todėl jie nelinkę permokėti už kasdienio vartojimo prekes, kurios greitai praranda vertę: drabužius, apavą, maistą.

Klasikiniai milijonieriai batus neša į taisyklą, baldus restauruoja, o neperka naujų, naudojasi nuolaidų kuponais, vairuoja gana įprastas mašinas, kai kurie net jaučia polinkį naudotiems automobiliams. Taupūs mažmožiams, išlaidūs dideliems daiktams. Užuot leidę sau, jie investuoja. Todėl nenuostabu, kad Rothschildų bankininkystės imperijos įkūrėjo legendinio barono G.Rothschildo dukterys vaikščiojo apsitempusios kojas gausiai suadytomis kojinėmis.

Pigūs triukai

Rusų dainininkas Filipas Kirkorovas prestižinėse parduotuvėse išleidžia milžiniškas sumas. Lietuvių žvaigždės ir elitas viešai puikuojasi naujais automobiliais, namais ir vardiniais drabužiais. "Pinigus švaistantis milijonierius yra ne kas kita, kaip rinkodaros triukas, brukantis "teisingą" gyvenimo būdą - skatinantis piliečius rinktis prabangos prekes. Tik kvailiai lengvai skiriasi su pinigais", rašoma knygoje "Jūsų kaimynas - milijonierius".

Išties kvailiai loterijoje išloštas dideles sumas paleidžia vėjais. Vidutinė klasė šūkiu: "Šykštus moka du kartus" skatinama kuo daugiau vartoti, kad "prilygtų" turtuoliams. Politikams tai irgi paranku - gausiai vartojanti masė nebruzda. Tuo metu turtuoliai viešai nesireklamuoja, nerodo savo namų interjero, šeimos turtų ir nesigėdija taupumo. Vienas aiškina, jog valgo daktarišką dešrą, kita Seimo narė -

kad apsiperka dėvėtų drabužių parduotuvėje. Tai būdas nuraminti visuomenės vidurinės klasės atstovams. "Jie jau turi savo statusą. Natūralu, kad turtingi žmonės nelinkę demonstruoti turtų. Tai auklėjimo įkaltos dogmos. Dabar madingas naujas prestižas, neva demokratiškas, paprastas gyvenimo būdas - milijonierius avi sportinius batus, minta daktariška dešra. Kita vertus, už to neva kuklumo slypi baimė, nes tuoj atsiras kaulytojų. Labai turtingų žmonių yra kur kas mažiau nei skurdžių. Todėl turtingieji visada jaučia nerimą", - pasakoja psichoterapeutas Tomas Lagūnavičius.

Šykštuolis - ant puodo

Jei tapytume šykštuolio portretą, jis turėtų sėdėti ant puodo. "Psichoanalizėje pagal S.Freudą tai vadinama "analine" asmenybe. Šykščius žmones paprastai kamuoja vidurių užkietėjimas. Jie iš prigimties yra jautrūs ir bailūs, tačiau nenuoširdūs, viską linkę kontroliuoti, užgniaužti: jausmus, pinigus. Tai visiška priešingybė bohemiškiems žmonėms. Šykštuoliai negali atsipalaiduoti, nuolat jaučia įtampą dėl pinigų, jausmų ir savo vidurių", - šmaikštauja psichoterapeutė Genovaitė Petronienė.

Anot jos, šykštus žmogus su pinigais elgiasi neracionaliai: atsipalaidavęs gali prisipirkti itin brangių dalykų, o paskui vėl taupyti. Šalia tokio įsitempusio žmogaus, kurio protas dirba kaip kompiuteris, nėra lengva gyventi. Tačiau šykštuolis niekada nesijaučia esąs šykštus, priešingai, jam atrodo, kad kiti pernelyg išlaidūs.

Kas lemia šykštumą?

Anot psichoterapeutės, šykštumą skatina ne skurdas vaikystėje, o veikiau tėvų auklėjimas ir asmenybės tipas. Vaikai neišmoksta dalytis šeimose, kuriose tėvai nelinkę dalytis, kur didesnis džiaugsmas - turėti, o ne draugauti. Tėvai despotai, labai linkę kontroliuoti ir spausti, taip pat išugdo šykščią asmenybę - iš kitų nereikalaus, bet ir pats nieko neduos. Todėl šykštuoliai yra vienišiai. Jie neužmezga nuoširdžių ryšių ne tik su kitais, bet ir su savo vidiniu pasauliu. Juk meilė yra dalijimasis - ir jausmais, ir materialiais dalykais.

Biblijoje minimos nuodėmės išskirtos ne todėl, kad būtų pačios sunkiausios, o dėl to, jog neišvengiamai provokuoja kitas blogybes. Šykštumą lydi niūri svita: įtarumas, nerimas, baimė, puikybė. Šykštuolis įtaria, kad kiti gviešiasi jo gero, nuolat nerimauja, kaip išsaugoti ir pagausinti turtą, paniškai bijo būti apvogtas, pavydi tiems, kurie turi daugiau. Galop pasikelia puikybėn, nes savo vertę matuoja sukauptu turtu.

Taupus žmogus senatvėje gali pasidaryti šykštus: meluoti, kad badauja, rinkti butelius ar elgetauti, nors nėra jokio reikalo. Tą, kuris saugo nemažai turto, visada lydi dvi sesės: nerimas ir paranoja. Perdėtas šykštumas, kai smagu vien turėti pinigų, yra viena priklausomybės formų. Juk jie skirti kur nors investuoti ar pirkti.

Coliukė ir kurmis

Kodėl moteriai patrauklesnis jai asistuojančio partnerio dosnumas, o ne šykštumas? Logiškai mąstant šykštus vyras yra kur kas patikimesnis šeimos gerovei kurti negu švaistūnas. Tačiau ištekėjus už šykštuolio nebesinorės jo vadinti ekonomišku. Vyras skaičiuoja žmonos kąsnius, naujus batelius jai tenka slėpti spintose. Diena po dienos pora kaunasi dėl išlaidų. Taupus sutuoktinis egoistiškai pats nusprendžia, kaip turi gyventi šeima. Moterų prioritetai kiti - jos labiau linkusios išlaidauti mažmožiams, namų buičiai, drabužiams, o vyras užgniaužia pinigus didesniems pirkiniams.

Nuodėmė ar prigimtis?

Ispanų biologas Jonesas Medina knygoje "Genas ir septynios mūsų nuodėmės" rašo, kad priešintis nuodėmėms yra beprasmiška, nes jų šaltinis - pirmykščiai instinktai, iki šiol gyvi žmogaus sąmonėje. Psichologiniu požiūriu šykštumas - tai įkyri, tačiau natūrali kova dėl teisės į nuosavybę, kai kiti kėsinasi ją atimti. Taigi šykštumas yra natūralus būdas išlikti.

Taupymas ir didėjanti sąskaita banke veikia kaip dopingas ir adrenalinas, skatina dar labiau taupyti. Ne veltui animacinis herojus dėdulė Skrudžas, jau tapęs bendriniu šykštumo vardu, atgaudavo jėgas ir gerą nuotaiką maudydamasis piniguose. Pasirodo, nieko keista ir smerktina, jei nenori su niekuo dalytis tuo, ką užgyvenai ir uždirbai. Tik svarbu, kad mūsų nekamuotų vidurių užkietėjimas.