Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose (toliau – Santariškių klinikos) buvo atlikta unikali operacija – pirmą kartą Baltijos šalyse aortos vožtuvas implantuotas per kateterį.
Kaip informavo šių operacijų atsiradimo Santariškių klinikose idėjinis vadas, ligoninės generalinis direktorius, prof. Aleksandras Laucevičius, tokioms operacijoms buvo labai ilgai ir kruopščiai ruoštasi, nes jos skirtos tik patiems sudėtingiausiems širdies ligomis sergantiems pacientams.
„Mediciniais terminais kalbant, dėl senyvo amžiaus, dėl reikšmingų gretutinių susirgimų ir, apskritai, labai sunkios būklės pacientams įprastos chirurginės aortos vožtuvo pakeitimo operacijos paprastai nebedaromos, jie tiesiog, laikomi neoperabiliais. Todėl akivaizdu, jog didelės rizikos pacientams seniai buvo reikalingas mažiau invazyvus, tačiau tuo pat metu, efektyvus ir saugus vožtuvo pakeitimo metodas“, – pasakojo A. Laucevičius.
Pasak jo, pirmą kartą žmogui tokiu būdu aortos vožtuvas buvo implantuotas Prancūzijoje 2002 m. „Aortos vožtuvo implantavimo per kateterį metodika – keleto pastarųjų metų intensyvių tyrimų rezultatas. Ji priskirta hibridinėms oracijoms, kurių metu vienam tikslui pasiekti susirenka net kelių tarnybų medikai-profesionalai. Tai – intervenciniai kardiologai, kardiochirurgai, kardiologai, anesteziologai ir kraujagyslių chirurgai, kuriems vadovavo prof. Audrius Aidietis“, – teigė prof. A. Laucevičius.
Anot prof. A. Aidiečio, dabar aortos vožtuvą galima implantuoti per šlaunies arteriją (žr. nuotr.) arba per kairiojo skilvelio viršūnę. Jis konstatavo, jog per kateterį implantuoto aortos vožtuvo metodika yra pakankamai pagrįsta ir pašalina kritinę aortos vožtuvo ydą. Dėka to reikšmingai pagerėja pacientų bendra klinikinė būklė.
Santariškių klinikų specialistų teigimu, Vilniuje per metus galėtų būti 30-35 pacientai, kuriems reikalingos tokio pobūdžio operacijos. „Šiandien tokie pacientai sulaukia tik simptominio medikamentinio gydymo, nors galėtume jiems padėti džiaugtis gyvenimu gerokai ilgiau, nei lemta remiantis liūdna, vien medikamentais gydomų pacientų išgyvenimo statistika. Tokias hibridines operacijas drąsiai galėtume pavadinti naujos eros medicinoje pradžia“, – džiaugėsi A. Laucevičius.
SAM info