Pirmoji pagalba nušalus

Žiemą džiaugiamės iškritusiu sniegu ir šaltuku, tačiau nesusimąstome apie šalčio pavojus. Visi žmonės, praleidžiantys daug laiko lauke (dirba, sportuoja, praleidžia laisvalaikį) priskiriami rizikos grupei patirti neigiamą šalčio poveikį sveikatai. Greitai gali sušalti vaikai. Dėl šalčio atsiranda odos ir gilesnių audinių nušalimas. Jis priklauso nuo aplinkos temperatūros, drėgmės, vėjuotumo, laiko. Paprastai nušąla galūnės ir atsikišusios ir mažiausiai pridengtos kūno dalys (veidas, nosis, ausys, plaštakos, pirštai, pėdos). Nuo šalčio susiaurėja kraujagyslės, blogėja audinių mityba.

 

Esant bet kokio laipsnio nušalimui, būtina kuo greičiau susirasti šiltą patalpą.

• Esant I laipsnio nušalimui, reikia nušalusią kūno dalį atšildyti kambario temperatūros vandenyje, tokias kūno dalis kaip nosis, ausys, skruostai – kambario temperatūros aplinkoje.

• Kad nušalusi vieta vandenyje neskaudėtų, reikia prieš tai ją pašildyti priglaudus prie savo kūno. Šildomasi 30-60 minučių, kol oda įgauna rausvą atspalvį, o jos audiniai suminkštėja. Vėstantį vandenį reikia papildyti karštu. Jokiu būdu negalima šildytis karštoje vonioje!

• Duokite gerti karštos arbatos, vandens.

• Nušalusios vietos netrinkite, nekiškite į karštą vandenį, jei šildant atsiranda pūslių (II-IV laipsnio nušalimas), toliau nešildykit.

• Stipriai nušalusias galūnių vietas apriškite steriliu tvarsčiu, susiformavusių pūslių negalima pradurti dėl galimos infekcijos.

• Suteikus pirmąją pagalbą ligonį skubiai gabenkite į ligoninę, kad jam būtų suteikta kvalifikuota pagalba (nušalusią galūnę su steriliu tvarsčiu susukę į minkštą audinį (antklodę, megztinį)).