Pirmoji pagalba

Yra dalykų, apie kuriuos geriau nė negalvoti. Kad, kaip dažnai sakome, neprisišauktume nelaimės. Tačiau atsarga gėdos nedaro. Žinodamos, kaip elgtis nelaimei nutikus, ne panikuosime, o gelbėsime trapią žmogučio gyvybę.

Konsultuoja gydytoja anesteziologė-reanimatologė Valdonė Bernatavičienė

Kvėpuok!

Kūdikiai ir vaikai dažniau miršta nuo kvėpavimo nei širdies sutrikimų. Todėl svarbu žinoti, kaip taisyklingai „įpūsti oro", priversti vaiką kvėpuoti.

1 žingsnis. Įvertiname būklę

* Apžiūrime, ar kvėpavimo takai atviri. Kūdikių iki vienų metukų galva yra šiek tiek didesnė už kūnelį. Paguldžius mažylį ant nugarytės galva šiek tiek palinksta krūtinkaulio link, dėl to „užsidaro" kvėpavimo takai. Todėl kūdikiui po mentėmis pakiškime kelis kartus sulenktą vystyklą ar nedidelę pagalvėlę, kad vaiko galva ir kūnelis būtų viename lygyje, o kvėpavimo takai atviri.

* Apžiūrime, ar burnoje nėra svetimkūnių. Norėdama patikrinti niekada nekiškite piršto - taip svetimkūnį galite dar giliau įstumti. Jei pravėrusi burnytę aiškiai matote, kad svetimkūnis yra, apvyniokite pirštą švaria nosinaite (kad neslystų) ir atsargiai ištraukite.

* Įvertiname, ar vaikas kvėpuoja. Greičiausiai tai galime padaryti stebėdamos vaiko odos spalvą. Jei įprastos spalvos, rausva, vadinasi, vaikas kvėpuoja. Jei kvėpavimas sutrikęs, oda būna pilkšva, mėlynuoja (išskyrus, kai apsinuodija smalkėmis. Tada oda net ir kvėpavimui sutrikus išlieka labai rausva). Įvertiname, ar kilnojasi krūtinės ląsta. Paskui pasilenkiame prie vaiko burnytės, kad pajustume ir išgirstume, ar kvėpuoja. Jei kvėpuoja, pajusite šilto oro srovę. Jei ne, mūsų tikslas - padaryti, kad kvėpuotų.

* Svarbu įvertinti, ar plaka širdelė. Jei mažylio odelė rausva, greičiausia plaka. Kad įsitikintume, patikriname pulsą. Vaikams ir kūdikiams pulso čiuopti kakle negalima! Pulsą pirštų galiukais reikia čiuopti pažastyje ir kirkšnyje.

* Jei vaikas kvėpuoja, pulsas yra, taisyklingai paguldome ir skubame skambinti pagalbos telefonu. Jei mažylis nekvėpuoja, gaiviname.

2 žingsnis. Gaiviname

- Jei įmanoma, apžiojame ir kūdikėlio nosį, ir burną. Didesniam vaikui užtenka apžioti lūpas, pirštais užspaudžiame nosį. Jei dėl kokių nors priežasčių negalime apžioti lūpų, užčiaupkime burną ir orą pūskime pro nosį. Du kartus įpūskime šiek tiek oro. Plaučiai yra kaip maišelis, todėl labai svarbu pajusti, kada „maišelis" išsipučia ir nepūsti per daug, „neplėšti".

- Pūsdamos orą stebime, ar kilnojasi krūtinės ląsta. Jei pučiame taisyklingai, ji kilnojasi. Įpučiame ir leidžiame orui išeiti.

- Jei dukart įpūtus širdies veiklos nėra, randame tašką, kur linija tarp spenelių susikerta su krūtinkauliu, ir toje vietoje dviem pirštais gana dideliu greičiu paspaudžiame trisdešimt kartų. Tada vėl dukart įpučiame ir vėl paspaudžiame.

- Jei taisyklingai gaiviname, oda atgauna rausvą spalvą gana greitai. Patikriname, ar nepradėjo kilnotis krūtinės ląsta, paklausome ir pajaučiame, ar yra šilto oro srovė, ar atsirado pulsas.

Taip dirbame, kol atgaiviname arba atvyksta pagalba.

ATMINKITE!

- Pirmas žingsnis - nesutrikti ir nepanikuoti.

- Jei namuose esate viena, pirmiausia gaivinkite (atlikite vieną ciklą) ir tik tada bėkite skambinti.

- Jei namie esate ne viena, liepkite šeimos nariui ieškoti pagalbos, o pati likite gaivinti. Jei namie yra tik mažametis vaikas, liepkite, kad bėgtų ieškoti suaugusio žmogaus, kuris iškviestų pagalbą.

- Net jei jau po pirmojo gaivinimo vaikas atsigavo, širdelė plaka, medikus kviesti būtina. Jie įvertins, kodėl taip atsitiko, patikrins, ar tikrai viskas gerai.

- Pagalbos telefonas - 112

Kur ir kaip guldyti?

Svarbiausia, kad pagrindas, ant kurio guli vaikas, būtų kietas. Jei mažylis guli taip, kad jums nepatogu gaivinti, galite perkelti į kitą vietą. Svarbiausia kelti atsargiai ir taisyklingai (pakišus ranką išilgai po visu kūneliu). Kūdikėlį galima gaivinti pasiguldžius ant rankos. Didesnį vaiką atsargiai paverskite ant šono, „užfiksuoti" galvą ir nusineškite, kur patogiau. Atgaivintą saugiausia paguldyti ant šoniuko, viena ranka virš galvos, kita po smakru, to šono, ant kurio guli vaikas, koja tiesi, o esanti išorėje - sulenkta. Svarbu nepalikti vaiko vieno - nuolat būti šalia ir stebėti.

TRENIRUOTĖ

Kad nesutriktumėte nelaimei nutikus, žinotumėte, kur ieškoti pulso, kaip apžioti vaiko burnytę, kokio stiprumo yra įprastomis sąlygomis iškvepiamo oro srovė, pasitreniruokite. Kai vaikas ramiai miega, nuklokite antklodę ir stebėkite, kaip kilnojasi krūtinės ląsta, pasilenkusi paklausykite, kaip kvėpuoja, pajuskite iškvepiamo oro srovę. Šiltomis rankomis pabandykite čiuopti pulsą, pajauskite, kokio jis turi būti stiprumo. Esant ramybės būsenai kraujo spaudimas yra mažesnis, nei aktyviai judant, todėl pulsą sunkiau užčiuopti. Jei sugebėsite tai padaryti, kai vaikas sveikas, neįprastomis sąlygomis taip pat žinosite, ką daryti ir ko tikėtis.