Pirmokai ruošiasi mokyklon

Pirmokai ruošiasi mokyklon


Būsimųjų pirmokų tėveliams dažnai tenka priimti nelengvą sprendimą, nuo kada geriau leisti vaiką į mokyklą – šešerių, septynerių ar beveik sulaukusį aštuonerių? Vieni jų daugiausia dėmesio skiria vaiko amžiui, kiti – vaiko savarankiškumui, brandumui.
Pagal dabartinį Lietuvos Respublikos švietimo įstatymą, vaikas privalo pradėti lankyti mokyklą tada, kai jam tais kalendoriniais metais sukanka 7 metai. O priešmokyklinio ugdymo grupę – kai tais kalendoriniais metais sukanka 6 metai.

Į Jums rūpimus klausimus apie būsimuosius pirmokus atsako Alytaus miesto pedagoginės psichologinės tarnybos psichologės Jolanta Karčiauskienė ir Vilija Šiugždinytė.

Ar gali būti kokių išimčių, kada vaikas gali pradėti mokyklą lankyti anksčiau arba vėliau, negu numato įstatymas?


Jei tėveliai pageidauja, priešmokyklinis arba pradinis ugdymas gali būti teikiamas anksčiau, jeigu vaikas tokiam ugdymui subrendęs. Priešmokyklinukui turi būti suėję penkeri metai, būsimajam pirmokui – šešeri. Be to, vien tėvelių pageidavimo neužtenka. Tokiu atveju vaikas turi gauti pedagoginės psichologinės tarnybos arba mokyklos psichologo rekomendaciją. Šios tarnybos įvertina vaiko brandą, ar jis pasirengęs pradėti mokytis.
Tėveliai, norėdami savo vaiką leisti anksčiau į mokyklą, turėtų kreiptis į tos mokyklos psichologą, o jeigu jo mokykloje nėra, tuomet į savo savivaldybės pedagoginę psichologinę tarnybą. Jie turi pateikti prašymą mokyklos arba pedagoginės psichologinės tarnybos direktoriui, pridėdami vaiko gimimo liudijimo kopiją ir kitų specialistų pažymas, jeigu tokių turi. Vaiko brandumo įvertinimas atliekamas nuo gegužės 1d. iki rugpjūčio 31 d., naudojant Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro parengtą standartizuotą ir adaptuotą metodiką. Vertinimas nemokamas.

Gal pastebite tendenciją, ar Lietuvos šeimos linkusios anksčiau leisti vaikus į mokyklą, o gal kaip tik stengiasi kuo ilgiau palaikyti namuose?

Pasitaiko įvairių atvejų. Vieni tėveliai nori, kad jų septynerių metų vaikas dar nelankytų mokyklos, motyvuodami, kad jų vaikas dar nėra subrendęs, dažnai serga. Todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu, tam tikrais atvejais vaikas, kuriam tais kalendoriniais metais sueina 7 metai ir kuriam reikalinga nuolatinė kvalifikuotų specialistų pagalba bei sveikatą tausojantis dienos režimas, tėvų (globėjų, įtėvių) prašymu, švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka vienerius metus gali būti ugdomas priešmokyklinio ugdymo įstaigoje ar namuose pagal jo ugdymosi poreikiams pritaikytą programą.
Kiti tėveliai – priešingai – nori anksčiau leisti vaiką į mokyklą, nei jam einančiais metais sukaks septyneri metai ar penkiametį vaiką į priešmokyklinę grupę. Nors tai ne visada būna vien tėvelių noras. Kartais švietimo įstaigos, norėdamos sukomplektuoti pirmas klases ar priešmokyklinio ugdymo grupes, prašo tėvelių, kad jie savo atžalas leistų anksčiau. Pasitaiko net piktnaudžiavimo atvejų – vaikas pradeda anksčiau laiko lankyti mokyklą arba priešmokyklinę grupę, o tėveliai neinformuojami, jog reikėjo įvertinti vaiko brandumą mokytis.

Tie tėveliai, kurie skuba leisti vaiką į mokyklą anksčiau, argumentuoja, kad neidamas į mokyklą šešerių, vaikas praras metus, o juk dabar labai domisi raidėmis, mėgsta rašyti. Vėliau tas susidomėjimas gali sumažėti. Ar yra čia tiesos?

Visiškai neteisinga teigti, kad vaikas neidamas į mokyklą šešerių praras metus. Psichologiniu požiūriu, vaiko raida vystosi palaipsniui ir spartinti jos neatsižvelgus į vaiko intelektinius ir socialinius-emocinius gebėjimus nereikėtų. Puiku, kad šešiametis vaikas domisi raidelėmis, bando rašyti, tačiau tai dar nereiškia, kad jis jau brandus 1 klasei. Svarbu paminėti, kad vaiko pasirengimą pradėti lankyti mokyklą lemia ne vien intelektiniai gebėjimai , bet ir socialinis-emocinis vaiko subrendimas, nuostata tapti mokiniu.
Ką pirmoko brandos testas pasako apie vaiką? Tėveliai paprastai vertina tik pagal tai, kad vaikas pažįsta raides, moka skaityti ir rašyti. O į ką kreipia dėmesį specialistai?
Mokykloje reikalingi įvairūs gebėjimai: aktyvus domėjimasis pasauliu, jautrumas vaizdams, garsams, geri atminties įgūdžiai, probleminio mąstymo pradmenys, išlavėjusi kalba, gebėjimas įsivaizduoti, bandymas kurti, savęs suvokimas ir savigarba, elementari savikontrolė, susivaldymas, bendravimo, bendradarbiavimo įgūdžiai bei nuostata ir pasirengimas tapti mokiniu. Metodika sudaryta taip, kad būtų įvertintos vaiko pažintinės-kognityvinės ir socialinės emocinės kompetencijos.

Ar yra buvę atvejų, kai mokančiam skaityti ir rašyti šešiamečiui vis dėlto specialistai patarė dar nelankyti mokyklos?

Pasitaiko, kad tėveliai atvedę savo vaiką sako, kad jis rašo raideles, moka skaityti, tačiau jei šešiamečio vaiko intelektiniai ir socialiniai-emociniai gebėjimai dar neatitinka normų, kurios keliamos septynmečiams vaikams – tuomet pradėti anksčiau lankyti mokyklą specialistai nerekomenduoja. Tokiems vaikams rekomenduojamas priešmokyklinis ugdymas.

Kaip tėveliai turėtų ruošti vaiką mokyklai? Ar paskutinę vasarą prieš pradedant lankyti mokyklą reikia daugiau skaityti knygelių, mokyti rašyti, skaityti? Ar svarbesnis psichologinis paruošimas? Kaip reikėtų tai daryti?

Vaikas mokyklai turi būti ruošiamas ne tik paskutinę vasarą prieš mokyklą. Kiekvieni vaiko augimo ir vystymosi metai bei visas ugdymo ir auklėjimo procesas yra svarbus ruošiant vaiką mokyklai. Paskutiniai metai ypač svarbūs įgūdžiams, reikalingiems tolesnėje pasikeitusioje veikloje formuoti, todėl būtina skatinti vaiko domėjimąsi knygelėmis, kūrybiškumą, atliekant įvairius darbelius, lavinti rankų smulkiąją motoriką, skatinant spalvinti, karpyti, lipdyti, konstruoti. Reikia mokyti vaikus susikaupti ties veikla ir užbaigti ją. Psichologiškai ruošiant vaiką, jam būtina sudaryti sąlygas veikiant patirti sėkmę, ugdyti jo vidinę motyvaciją išmokti naujų dalykų. Tėveliai turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad vaiko savęs vertinimui didelės įtakos turi suaugusiųjų vertinimai. Jie turėtų būti pozityvūs, skatinantys, nežeminantys vaiko asmenybės. Vaikas turi būti mokomas bendrauti ir bendradarbiauti su bendraamžiais.

Ar verta iš anksto būsimąjį pirmoką pratinti ruoštis mokyklos rutinai, anksčiau ryte keltis, visada laiku eiti miegoti?

Verta vaiką mokyti laikytis dienos režimo, rutinos namuose – tai naudinga ir rekomenduojama priešmokyklinio ir jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikams. Svarbu ir tai, kad namuose vaikai išmoktų laikytis elgesio taisyklių, turėtų pareigas.

Ar didelės reikšmės turi tai, kad vaikas klasėje jaunesnis beveik visais metais, juk jis ir mažesnio ūgio, ir silpnesnis fiziškai? Galų gale paskui pradės vėliau bręsti, negu jo klasės draugai?

Kartais tėveliai, norėdami anksčiau savo vaikus leisti į mokyklą, teigia, kad jų vaikas aukštas, fiziškai subrendęs, todėl jie norėtų, kad jau eitų į mokyklą. Iš tikrųjų tėveliams priimant sprendimą, ar leisti anksčiau vaiką į mokyklą, reikėtų pasvarstyti ir apie fizinę vaiko brandą. Jei jaunesnio vaiko intelektiniai ir socialiniai gebėjimai pakankami – tai fiziniai duomenys, mažesnis ūgis nėra kliūtis pradėti mokytis kartu su metais vyresniais vaikais.

Kada kyla didžiausių problemų vaikui anksčiau pradėjus lankyti mokyklą? Ar tai jau matyti po mėnesio, dviejų, ar pasireiškia vaikui perėjus į dalykinę sistemą, kai mokslai pasidaro sunkesni?

Kai tėveliai leisdavo vaikus į mokyklą anksčiau, neatlikus jų brandumo įvertinimo, dalis nebrandžių vaikų problemų išryškėdavo jau pirmoje klasėje. Jie sunkiau sukaupdavo dėmesį, nesuspėdavo atlikti užduočių, būdavo pastebimi mokymosi sunkumai. Pasitaikydavo atvejų, kai tokius vaikučius mokyklų specialiojo ugdymo komisijos atsiųsdavo į pedagogines psichologines tarnybas, kad būtų išaiškintos mokymosi sunkumų priežastys ir pritaikyta ugdymo programa. Būna liūdna, kai akivaizdžiai matyti, kad vaiko nesėkmių priežastis ta, jog jis per anksti išleistas į mokyklą. Kitos problemos gali išryškėti paauglystėje, kai išsiskiria jo ir bendraklasių interesai. Dėl savo vaikiškesnio elgesio bei požiūrio toks vaikas kartais patiria bendravimo problemų su klasės draugais, jaučiasi izoliuotas. Norint išvengti šių problemų ir buvo pradėtas vertinti vaikų, norinčių anksčiau lankyti priešmokyklinio ugdymo grupę arba mokyklą, brandumas.
Vaikui pirmoje klasėje labai svarbu patirti sėkmę. Nuo to labai daug priklauso ir jo mokymosi motyvacija bei savęs vertinimas. Labai kviestume tėvelius pasitikėti specialistų vertinimu ir įsiklausyti į jų rekomendacijas.

Parengė Ginta Liaugminienė