Pirmyn į dėlionių pasaulį!

Dėlionės – puikus žaidimas, lavinantis vaiko smulkiąją motoriką, mąstymą, vaizduotę, pastabumą, ugdantis kalbinius įgūdžius. Šių galvosūkių tikslas – iš atskirų detalių surinkti paveikslėlio visumą. O kad mažylis žaisdamas turėtų galimybę ir kuo sparčiau mokytis – ištieskite jam ranką ir leiskitės drauge į užburiantį ir viliojantį dėlionių pasaulį.


Įterpiami paveikslėliai

Tai – tarsi palengvintas dėlionių variantas patiems mažiausiesiems. Turite paveikslėlį su baltomis dėmėmis, į kurių vietą reikia įtaikyti trūkstamas detales.

Lengviausias variantas: Iškirptosios detalės kraštai ir joje pavaizduotas piešinėlis simetriški (pavyzdžiui, saulė pavaizduota ant apvalios formos detalės, stalas – stačiakampis ir pan.).

Sudėtingesnis variantas: Iškirpto paveikslėlio kraštai lygūs, o jo piešinėlis nesimetriškas (pvz. kvadrate nupieštas viščiukas ar apskritime – namelis). Mažylis turės pasistengti ir pagalvoti, kad „įtupdytų“ viščiuką į reikiamą vietą.

Sudėtingiausias variantas: Trūkstami paveikslėliai – ne visas daiktas, o tik trūkstama jo dalis (pvz. piešinėlyje – traukinukas, o paveikslėlyje – garvežys).

Kaip žaisti drauge?

Drauge su vaiku apžvelkite visą piešinį, aptarkite, kas jame pavaizduota.

Raskite piešinyje paveikslėlius ar detales, kurias vaikas žino ir jau moka įvardyti (jei mažylis dar nekalba – detales įvardykite už jį, paraginkite pavaizduoti, kokius garsus piešinėlyje esantys objektai skleidžia).

Trumpai papasakokite ką nors apie pavaizduotą objektą – kokios jis spalvos, ką veikia ir pan.

Dabar atidžiai apžiūrėkite paveikslėlius, kuriuos reikia įklijuoti. Iš pradžių aptarkite, kokios jie spalvos, į ką panašūs?

Paraginkite vaiką didžiajame paveikslėlyje surasti, kur geriausiai tiktų mažesnysis nurodydama požymius, pagal ką ieškoti („Tavo rankoje – maža gėlytė. Ar matai, kur yra daugiau gėlyčių, su kuriomis ji galėtų draugauti?“ Arba: „Tu turi raudoną kamuoliuką, kur matai daugiau raudonų kamuoliukų?“).

Sudėlioję trūkstamas detales aptarkite visą paveikslėlį, galbūt net sukurkite trumpą pasakojimą apie tai, kas jame pavaizduota.

Sudedamieji paveikslėliai

Šiai kategorijai priklauso paveikslėliai, kurie yra tiesiomis linijomis sukarpyti į keletą dalių. Jau nuo pusantrų metų vaikas gali žaisti su piešinėliais, perkirptais į 2 dalis – parinkti trūkstamą porą paveikslėlio daliai. Vėliau užduotis sunkėja, kai prisireikia surinkti paveikslėlį iš 4, 6, 8, 12 ir t.t. dalių.

Žaidimo tikslas – ugdyti vaiko mechaninius gebėjimus (padėti trūkstamą detalę į reikiamą vietą), erdvinį mąstymą bei kruopštumą. Žaidžiant taip pat ugdomas gebėjimas derinti, kombinuoti, atskirose detalėse įžvelgti visumą.

Kaip žaisti drauge?

Pati surinkite paveikslėlį, papasakokite, kas jame pavaizduota, užduokite klausimų apie nupieštus daiktus.

Antrą kartą surinkdama paveikslėlį pasiūlykite vaikui pačiam baigti jį rinkti, kai tetrūks 1 detalės, vėliau leiskite padėti paskutines 2, 3 ir t.t.

Kai mažylis pats dėlios paveikslėlį, padėkite jam klausimais-raktais, ko turėtų ieškoti (Ar prisimeni? Greta šuniuko buvo dar ir katytė. Nagi, kuriame piešinėlyje ji pasislėpusi?)

Drauge su mažyliu patys pasigaminkite sudedamą paveikslėlį: ant storesnio popieriaus nupieškite nesudėtingą vaizdą, leiskite vaikui jį nuspalvinti, tada sukarpykite vienodo dydžio dalimis ir pamėginkite sudėlioti. Mažyliui tikrai bus smalsu ir nesudėtinga dėlioti paveikslėlį, kurį jis jau puikiai pažino kaip visumą ir netgi aktyviai dalyvavo jo kūrime.

Kaladėlės su paveikslėliais

Kaladėlės – būtinas žaislas kiekvieno mažylio žaislų dėžėje. Žaisti paprastomis kaladėlėmis naudinga vos pramokusiam sėdėti kūdikiui. O nuo 2 metų, kai kaladėlių bokšto statybos jau einasi kaip iš pypkės, metas supažindinti savo atžalą ir su kaladėlėmis, kurių kiekviena plokštuma – didesnio paveikslėlio dalis. Iš tokių kaladėlių galima sudėlioti net 6 skirtingus paveikslėlius. Dėliojant iš kaladėlių paveikslą ugdomas vaiko pastabumas, regimoji atmintis, erdvinis mąstymas, logika.

Kaip žaisti drauge?

Pati sudėliokite pasirinktą paveikslėlį iš kaladėlių, o vaikui leiskite įdėti paskutinį kubelį. Mažylio užduotis – jau ne tik tinkamai padėti trūkstamą detalę, bet ir ant tos vienos kaladėlės surasti tinkamą paveikslėlio dalį, 1 iš 6.

Įdėjusi į kaladėlių dėžutės dugną paveikslėlio pavyzdį (paprastai jie taip pat būna rinkinyje), paraginkite vaiką sudėlioti visą paveikslėlį (sumaišytas jo detales iš anksto atverskite būtent ta puse, kurios reikia norimam paveikslėliui).

Kai puikiai seksis dėlioti paveikslėlius pagal pavyzdį – metas tai padaryti be pavyzdžio, iš atminties. Stebėdama, kaip vaikas žaidžia, būtinai pasufleruokite, tik ne rodydama pirštu, o apibūdindama, kur kaladėles dėti: ši detalė – tai dešinys viršutinis paveikslėlio kampas, o ta – kairys apatinis kampas.

Norite dar pasunkinti? Sumaišykite kaladėles, keletą iš jų atverskite ne tuo paviršiumi, kurio reikia paveiksliukui – tegul vaikas pats suranda reikiamą kaladėlės plokštumą. Paaiškinkite, iš ko lengviausia atskirti reikiamą kaladėlės paviršių (fono spalva, detalių tematika).

Galiausiai metas sumaišyti visas kaladėles taip, kad vaikas išmoktų pats sudėlioti paveikslėlį atrinkdamas kiekvieną jo detalę.

Jei jūsų vaikui – jau daugiau nei 4 metai, galite pabandyti šią užduotį atlikti greičiui: suskaičiuokite, per kiek laiko jis surenka pasirinktą paveikslėlį, paraginkite jį tai daryti greičiau ir siekti asmeninio rekordo!

Dėlionės

Kuo jos skiriasi nuo sudedamųjų paveikslėlių? Ogi tuo, kad dėlionėse užduotis gerokai sunkesnė – teks atitaikyti įvairiai raitytomis linijomis sukarpytas detales. Taim prireiks derinti ne tik detalių spalvą, bet ir jų formą. Tinkamiausias amžius griebtis dėlionių – 3,5-4 metai. Iš pradžių, žinoma, lengviausios dėlionės, iš 6-8 stambių detalių. Būtinai atkreipkite dėmesį į tai, ką vaizduoja dėlionė, ar iš atskirų jos detalių lengva nuspėti visumą? Juk ne paslaptis, kad iš keleto detalių sudėlioti jūrą ar pievą kartais net ir suaugusiajam būna kebloka.

Kaip žaisti drauge?

Pati sudėkite visą paveikslėlį, drauge su vaiku įsižiūrėkite, kas jame pavaizduota.

Iš paveikslėlio išimkite keletą detalių, leiskite jas atgal įdėti pačiam vaikui.

Leiskite vaikui sudėlioti lengviausias dėlionės dalis: pamokykite rasti jos kampus, kraštines.

Duokite mažyliui pačiam nuo pradžios iki galo sudėlioti jam jau žinomą paveikslėlį, kurį esate sudėlioję drauge.

Kol žaidžiate su 8-12 detalių dėlionėmis, leiskite žinomą paveikslėlį sudėlioti be pavyzdžio.

Kai jau atžalėlė puikiausiai dėlios savarankiškai, pasunkinkite procesą ne tik daugiau detalių, bet ir sudėtingesniais vaizdais.