Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai patikrino ir išanalizavo pranešimuose apie kosmetikos gaminio tiekimą į Lietuvos rinką kosmetikos gamintojų ar platintojų pateiktą informaciją bei įvertino šių gaminių saugą. Plaukų dažuose naudojamos cheminės medžiagos nuolat keičiasi, nes kosmetikos pramonė sukuria vis naujų. Todėl keičiasi ir reikalavimai plaukų dažuose esančioms cheminėms medžiagoms. Pavyzdžiui, 2008 m. buvo uždraustos 85 plaukų dažuose naudojamos cheminės medžiagos, apie kurių saugą nėra pakankamai duomenų.




Pagal kosmetikos gamintojų ir platintojų pateiktą informaciją 2007 m. buvo nustatyti 152 gaminiai, kurių sudėtyje buvo kosmetikoje draudžiamos naudoti cheminės medžiagos, iš jų 151 gaminio sudėtyje buvo m-fenilendiamino. Dėl šių neatitikimų Vilniaus VSC specialistai informavo Valstybinę ne maisto produktų inspekciją. Dalis gamintojų ir platintojų, atsisakė teikti tokius gaminius į Lietuvos rinką arba pakeitė šių gaminių cheminę sudėtį. Tačiau pasitaikė atvejų, kad ir prekyboje buvo rasta kosmetikos gaminių, kurių sudėtyje buvo šios medžiagos.




Kaip sakė Vilniaus visuomenės sveikatos centro vyr. specialistė Ieva Kisielienė, m-fenilenediaminas, naudojant ilgai, gali sukelti odos dermatitą, gali būti toksiškas žarnynui ir kepenims, odos ir jutimo organams, silpninti imunitetą.




Ne paslaptis, kad geriau plaukus dažyti natūraliais žolelių dažais, gaminamais iš tam tikrų džiovintų ir smulkintų augalų. Šių augalinių dažų privalumas yra tai, kad jie ne tik pakeičia plaukų spalvą, bet juos atgaivina bei sustiprina. Šie dažai apsaugo galvos odą nuo pleiskanų, sustiprina plaukų šaknis ir pamaitina galvos odą.. Dirbtiniai dažai, pagaminti sintetinių cheminių medžiagų ir dažiklių pagrindu, žaloja plaukus, ypač peroksido ir amonio junginiai. Dažant dirbtiniais dažais, skirtingai nei natūraliais, plaukai darosi silpnesni, praranda natūralų žvilgesį, pradeda sausėti.




Ievos Kisielienės nuomone, prekybos vietose plaukų dažų pasirinkimas yra iš tikrųjų nemažas, todėl kiekviena mergina ar moteris juos gali pasirinkti pagal savo poreikius. Jaunoms merginoms ir moterims, kurios dar neturi žilų plaukų, siūlyčiau rinktis kuo natūralesnius, greičiau nusiplaunančius plaukų dažus - jie mažiau kenksmingi nei dažai skirti žiliems plaukams. Trumpalaikiai, greitai nusiplaunantys dažai padengia tik plauko paviršių arba labai negiliai įsiskverbia į patį plauką.




Labai svarbu, prieš dažant plaukus, pasitikrinti jautrumą plaukų dažams. Tai atliekama šitaip: vartotojas gali užtepti monetos dydžio tirpalo (sumaišius visas medžiagas) už ausies arba vidinio alkūnės linkio ir palikti 48-78 val. Jeigu per šį laikotarpį neatsiranda sudirginimo, bėrimo – testas laikomas neigiamu ir plaukų dažus galima saugiai naudoti.




Dažniausia reakcija į netikusius plaukų dažus- alergija. Apie 5 proc. žmonių, nuolat naudojančių plaukų dažus, išsivysto alergija, t. y. alerginis kontaktinis dermatitas, pasireiškiantis galvos srities, kaklo, veido paraudimu ir niežėjimu. Sunkesniais atvejais gali patinti veidas ir galvos sritis, vystytis urtikarija. Labai retais atvejais išsivysto sisteminė viso organizmo reakcija. Kirpyklų darbuotojams, nenaudojantiems apsauginių pirštinių, dažniausiai išsivysto rankų egzema.




Kaip ir visą kitą kosmetiką, plaukų dažus vyr. specialistė rekomenduoja įsigyti parduotuvėse, įvairių platintojų atstovybėse, nes turguje parduodamų gaminių sauga gali būti neįvertinta, be to, turgavietėse, ypač prekiaujat po atviru dangumi, gali nebūti tinkamų sąlygų kosmetikai laikyti.