+1
-0
+1

Iš miego pažadina nenumaldomas skausmas. Žmogus netikėtai suvokia, jog skauda kojos nykščio pirmąjį sąnarį. Maža to, jis paraudęs, patinęs, karštas, skausmingas ir jautrus net menkiausiam prisilietimui. Skauda ir kitus sąnarius: kelių, čiurnų, riešų, alkūnių, pėdų, plaštakų. Pirmasis podagros priepuolis paprastai ištinka staiga, iki tol niekuo nesiskundusį žmogų, ir gali užtrukti apie savaitę. Žmogus karščiuoja, jaučia šaltkrėtį.

 

Priepuoliui praėjus, žmogus vėl ilgą laiką jaučiasi sveikas ir ilgam viską pamiršta. Ir tai suprantama, nes dažniausia toks priepuolis ištinka energingus, mylinčius gyvenimą pusamžius vyrus, kurie neįsivaizduoja dienos be šonkauliukų, šašlyko, kepsniukų ir vienos kitos taurelės alkoholio. Kas daug valgo, tas mažai juda. Toks gyvenimu besidžiaugiantis sangvinikas, be abejo, pėsčias nespėtų visur, kur jam reikia ir norisi būti, todėl važinėja automobiliu, o kabinete sėdi patogiame fotelyje. Neveltui anksčiau podagra buvo vadinama „poniška“, „karališka“ liga, mat buvo siejama su sočia mityba, kai žmogus valgo daug mėsos, neretai ją užgerdamas alkoholiniais gėrimais.

Kai kam pirmasis priepuolis praeina be tolesnių pasekmių, tačiau dažniausiai podagra vėl primena apie save. Po metų ar dvejų, o kai kada ir daugiau priepuoliai pasikartoja. Amžėjant liga tampa lėtine, dėl natrio uratų nusėdimo sąnarių skausmas tampa kasdieniu, prisideda dar ir sąnarių deformacijos, mažėja judesių amplitudė, žmogus praranda judėjimo laisvę ir džiaugsmą, nes aplink sąnarius atsiranda ir mazgelių – podagrinių tofusų, kurie gali būti įvairaus dydžio – nuo smeigtuko galvutės iki didelių susijungiančių darinių, esant įsisenėjusiai podagrai. Tofusai anksčiausiai išsivysto po 3-6 metų nuo pirmojo priepuolio, tačiau gali praeiti ir 40 metų. Ligos negydant, tofusai gali suardyti sąnarį.


Liga titulų nepaiso

 „Iš tiesų, mityba turi įtakos podagros išsivystymui, tačiau tikrai nėra vienintelė ligos priežastis“, - sako Vilniaus universiteto Santariškių klinikų Reumatologijos skyriaus vedėja prof. Irena Butrimienė.

Podagra – tai lėtinė šlapimo rūgšties apykaitos sutrikimo liga. Sergant podagra, dėl kraujyje ir kituose organizmo skysčiuose padidėjusios šlapimo rūgšties kiekio atsiranda natrio uratų kristalų, kurie gali nusėsti sąnariuose ir audiniuose aplink juos, taip pat vidaus organuose. Beveik visiems podagra sergantiems ligoniams nustatomas padidėjęs šlapimo rūgšties kiekis kraujyje (vadinamoji hiperurikemija). Tačiau yra žmonių, kuriems padidėjusi šlapimo rūgšties koncentracija nustatoma, bet jie podagra neserga. Primename, jog normali šlapimo rūgšties koncentracija vyrams ir moterims po menopauzės yra 208-420, o moterims iki menopauzės – 155-357 mikromolių litre.“

Dėl ko padidėja šlapimo rūgšties koncentracija? Gali būti 2 priežastys: organizmas jos gamina per daug, arba inkstai nepajėgia jos pakankami išskirti. Kai kada hiperurikemiją gali sukelti šlapimą varančių vaistų (diuretikų) vartojimas arba netinkama mityba, pernelyg didelis mėsos, žuvies, alkoholio pomėgis. Būdingas podagros požymis – tofusai – šlapimo rūgšties sankaupos sąnariuose ir aplinkiniuose audiniuose, išryškėjantys po oda kaip įvairaus dydžio gumbeliai, pripildyti baltai gelsvos kreidinės medžiagos. Dažniausiai jie susidaro aplink labiausiai pažeistus sąnarius - ant alkūnių, rankų ir kojų pirštų, ausies kaušelyje.  

Podagra yra gana paplitusi liga, sudaranti apie 1,5–5 proc. visų reumatinių ligų.

JAV atlikto tyrimo duomenimis, iš 1000 vyrų šia liga serga 13,6, o iš 1000 moterų - 6,4. Visuomenei senstant, sergančiųjų šia liga daugėja. Tam turi įtakos ir mitybos pokyčiai bei kiti su amžiumi dažnėjantys bei aštrėjantys susirgimai. Amerikiečių mokslininkų duomenimis per dešimtmetį nuo 1990-ųjų iki 1999-ųjų metų podagra sirgo net 60 proc. daugiau asmenų nuo 65 iki 75 metų amžiaus. Jungtinėje Karalystėje podagros paplitimas tarp suaugusiųjų siekė 1,4 proc., o tarp vyresnių kaip 75 metų amžiaus vyrų viršijo net 7 proc. Keičiasi sergančių podagra vyrų ir moterų santykis. Pastaraisiais dešimtmečiais daugėja šia liga sergančių moterų.

 

Podagra gali susirgti bet kurio amžiaus žmonės, tačiau dažniau ji paliečia 40 – 50 metų vyrus bei panašaus amžiaus moteris po menopauzės. Didesnę riziką sirgti šia liga turi paveldėję šį polinkį iš savo šeimos narių, sergantieji arterine hipertenzija, inkstų nepakankamumu.

Priepuolį išprovokuoja gausus alkoholio ir „netinkamo“ maisto vartojimas, labai griežta, beveik bado, dieta, operacijos, sąnarių traumos, neįprastai didelis fizinis krūvis, nušalimasonkologinės ir kitos sunkios ligos (insultas, infarktas), chemoterapija, o taip pat diuretikų, salicilatų, laisvinamųjų vaistų vartojimas.

 

Liga paliečia visas organizmo sistemas

Podagra dažniau linkę sirgti nutukę asmenys, kuriems yra padidėjęs kraujospūdis. Sergantiesiems podagra dažnai pasitaiko lipidų apykaitos sutrikimų – trigliceridų padidėjimas kraujyje. Tai sukelia širdies ir kraujagyslių sistemos ligas, cukrinį diabetą. Dėl natrio uratų sankaupų inkstuose vystosi podagrinė nefropatija, pielonefritas, akmenligė.

Šlapimo rūgšties kristalai gali suformuoti inkstų, šlapimo takų ir pūslės akmenis. Ypač palanku akmenims susiformuoti, jeigu žmogus geria mažai skysčių. Inkstų akmenys susidaro, jeigu žmogus vartoja daug purinų turinčių produktų. Reikėtų vengti valgyti žuvų, paukščių ir gyvulių vidaus organus, taigi, tektų pamiršti delikatesinius kepenų paštetus bei atsisakyti patiekalų iš subproduktų, nevalgyti mažų žuvelių, tarkime, šprotų, nes juose yra daugiau purinų nei didelėse žuvyse. Patartina valgyti daugiau daržovių, pieno produktų. Naujausi moksliniai tyrimai rodo, jog daugiau pieno produktų vartojančių žmonių šlapimo rūgšties koncentracija kraujo serume yra mažesnė nei mažai vartojančių. Pieno produktai tinkami podagra sergantiesiems dėl dviejų priežasčių; mažo purinų kiekio ir šlapimą varančio poveikio. Verta žinoti, jog, tarkime, žirniuose, kviečių grūduose ir mieliniuose gaminiuose, išskyrus mielių pakeltą duoną, yra labai daug purinų.

 

Gydyti tausojant ir nekenkiant kitiems organams

Kas naujo podagros gydyme pastaruoju laiku Lietuvoje? Skiriamos dvi svarbiausios podagros gydymo kryptys – ūminio priepuolio gydymas, kuris iš esmės susiveda į skausmo ir uždegimo malšinimą, ir antrasis – tai šlapimo rūgšties kiekio kraujyje mažinimas, sąlygų kitiems priepuoliams kilti panaikinimas.

 „Kasdien susitinku su ligoniais, kenčiančiais sąnarių skausmą, todėl noriu pasidžiaugti, kad kasmet atsiranda naujų galimybių jiems padėti ir kad mūsų galimybės vis labiau prilygsta toms, kurias turi ir Vakarų šalių gyventojai“, - sako prof. I. Butrimienė. – Sisteminės jungiamojo audinio ligos, kurias mes gydome, pažeidžia ne tik sąnarius, bet visas žmogaus organizmo sistemas, todėl reumatologams rūpi, kad gydant sąnarius, nenukentėtų inkstai, širdies –kraujagyslių sistema, skrandis. Vaistus nuo  podagros būtina teisingai derinti su kardiologiniais, nefrologiniais vaistais. Tarkime, ūminio priepuolio metu skiriami nesteroidiniai preparatai nuo skausmo ir uždegimo jokiu būdu neturi būti agresyvūs, galintys pakenkti skrandžiui.

Kiekvieno podagra sergančio ligonio gydymas vaistais turi būti individualus, koreguojamas, atsižvelgiant į šlapimo rūgšties kiekį kraujyje ir ligonio savijautą. Kaip minėjome, pasitaiko žmonių, kuriems nustatoma hiperurikemija, tačiau kitų ligos požymių jie neturi. Jų gydyti nereikia.

 

Į Lietuvą ateina nauji efektyvūs vaistai

Antrasis podagros gydymo etapas – tai vaistai, mažinantys šlapimo rūgšties koncentraciją kraujyje. Jie nemalšina skausmo ir uždegimo, sąnarių patinimo, todėl podagros priepuolio gydymui jie netinka, jie skiriami, norint išvengti kitų priepuolių. Tokių vaistų yra nedaug, o vartoti juos reikia labai ilgai – ištisus mėnesius, metus. Vartojant alupurinolį, kai kuriems ligoniams pasireikšdavo šalutiniai poveikiai, maždaug 10 proc. sergančiųjų podagra šis preparatas visai netinka dėl efektyvumo stokos, sunkaus inkstų funkcijos nepakankamumo ir kitų kontraindikacijų.

Profesorė I. Butrimienė, dalyvaudama respublikinėje konferencijoje „Judėk ir tobulėk“ pasidžiaugė, jog gerėjant vaistų pasirinkimui, ir Lietuvoje gydytojai turi daugiau galimybių ligonius gydyti labiau jų organizmą tausojančiais vaistais ir jų deriniais. „ Pastaruoju laiku atsirado naujas vaistas- febuksostatas“ – sako profesorė. Febuksostatu (Lietuvoje kaip ir visoje Europoje žinomo kaip ADENURIC),  galima gydyti alopurinui alergiškus ligonius, tie kurie netoleruoja alopurinolio ar nori modernaus vaisto podagros gydymui . Jis veiksmingiau kontroliuoja šlapimo rūgšties koncentraciją kraujyje, todėl greičiau išnyksta seni podagriniai mazgai, gerėja sąnarių funkcija, o taip pat ir ligonių gyvenimo kokybė. Labai svarbu, kad naujojo vaisto (febuksostato), skirtingai nuo alopurinolio, nebūtina derinti prie valgymo laiko, jis dera su skrandžio rūgštingumą mažinančiais vaistais ir neturi sąveikos su daugeliu preparatų, vartojamų sąnarių uždegimui gydyti. „Svarbu, kad kuo daugiau žinotumėme ir apie ligą, ir apie jos gydymą. Kad nenusimintumėte, kai įprastiniai vaistai nepadeda. Sveikata ir gyvenimo kokybė daug priklauso ir nuo paties žmogaus, o ypač – jo informuotumo. Kai pacientas ir gydytojas tampa tikrais sąjungininkais, ligai tenka atsitraukti“, – sakė prof. I.Butrimienė.

 

Lietuvos žinios

Valentina Jakimavičienė