Pradėti LOPL gydymą niekada nevėlu

Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) – tai itin didelė sveikatos, ekonominė ir socialinė problema. Kodėl? Todėl, kad apie šią ligą vis dar per mažai žinoma. Itin dažnu atveju ji diagnozuojama žymiai vėliau, nei galėtų būti diagnozuojama. Antra, jos kontrolei ir gydymui išleidžiami dideli pinigai. Vis dėlto oficialiai diagnozuota maždaug tik trečdalis visų realiai esančių atvejų. Jei būtų daugiau dėmesio skiriama ligos profilaktikai, tuomet daugiau gyventojų išsaugotų sveiką kvėpavimo takų ir plaučių funkciją, o LOPL gydymui išleidžiamus pinigus būtų galima panaudoti kitiems tikslams. Trečia, LOPL sergantys pacientai dažnai gyvena skurdesnį socialinį gyvenimą, nei šia liga nesergantys asmenys. Tai reiškia, kad jie nuolat rizikuoja susirgti sunkia depresijos forma, kurios gydymas itin komplikuotas ir reikalauja dar daugiau įvairių resursų. Ir tai dar ne viskas.

LOPL priverčia organizmą nuolat stokoti deguonies

LOPL yra nuolat progresuojanti kvėpavimo takų liga, kuri trikdo normalią kvėpavimo funkciją. Sergant LOPL būdinga nenormali kvėpavimo takų ir plaučių uždegiminė reakcija, atsirandanti dėl įkvepiamų kenksmingų dalelių, dujų, cheminių garų ir panašiai. Kadangi sutrikdomas normalus oro praeinamumas, visame kūne pakinta dujų apykaita ir pasireiškia nuolatinė hipoksija – tai reiškia, kad visoms kūno ląstelėms, audiniams, organams ir organų sistemoms nuolat trūksta deguonies. Dėl nepakankamos kvėpavimo funkcijos organizme vyksta žalingi negrįžtami procesai, tad kuo liga vėliau diagnozuojama, tuo daugiau neigiamo poveikio patiria pacientas.

LOPL simptomai kenkia gyvenimo kokybei

LOPL pasireiškia įvairaus sunkumo ir intensyvumo simptomais. Paprastai šie ligos požymiai sunkėja bėgant metams. Ištisus metus liga gali būti nepastebima, tačiau kvėpavimo takuose ir plaučiuose jau vyksta negrįžtami kvėpavimui svarbių audinių pažeidimai.  LOPL būdingas kosulys ir nuolatinis kosčiojimas. Pacientą kamuoja dusulys ir nemalonūs pojūčiai krūtinėje, pavyzdžiui, spaudimas, gniaužimas, veržimas. LOPL pasireiškia tuo, kad kvėpavimo takuose nuolat gaminasi didelis kiekis tąsių, gleivingų, sunkiai pašalinamų skreplių. Sergančiam tampa sunkiau judėti, nes sumažėja jo fizinis aktyvumas ir darbingumas. Ligai progresuojant, gali būti pastebimas odos spalvos pasikeitimas (pamėlynavimas), krūtinės formos pakitimai (ji tampa panaši į statinę). Ligai vystantis toliau, būdingas nuolatinis kvėpavimo nepakankamumas. Prasideda širdies problemos, atrofuojasi raumenys, retėja kaulai, mažėja kūno masė. Tampa vis sunkiau atlikti net paprasčiausius kasdieninius darbus, gresia nerimo sutrikimas ir depresija. Sunkiausia ligos komplikacija – mirtis.

LOPL priežastys ne visuomet aiškios

Ligos išvengti būtų daug paprasčiau, jei tvirtai būtų žinoma, kodėl vieni asmenys suserga LOPL, o kitus ši liga aplenkia. Vis dėlto gerai žinoma, kad pagrindinis ligos rizikos veiksnys yra ilgalaikis rūkymas. Statistika rodo, kad net 9 pacientai iš 10, kuriems diagnozuota LOPL, yra aktyviai arba pasyviai rūkantys asmenys, dažniausiai jau turintys bent 10-15 metų rūkymo patirtį. Pastebėta, kad dažniau LOPL suserga ir tie, kurie gyvena arba dirba labai užterštoje aplinkoje, mat profesinės dulkės, įvairūs cheminiai garai ir dūmai tikrai kenkia kvėpavimo takų ir plaučių funkcijai, ypač jei šių žalingų veiksnių ekspozicija ilgalaikė. Rečiau LOPL susergama dėl paveldėto alfa-1 antitripsino trūkumo, tad šiai ligai kai kuriais atvejais būdingas ir genetinis faktorius. Pastebėta, kad įtaką turi ir kvėpavimo sistemos infekcijos, kuriomis buvo persirgta dar vaikystėje. LOPL dažniau pasireiškia po virusinių ir bakterinių kvėpavimo takų ir (arba) plaučių infekcijų, pavyzdžiui, gripo, pneumonijos, pneumokokinės infekcijos ir panašiai. 

Pradėti gydymą niekada nevėlu

Žinotina, kad LOPL galima išvengti, o susirgus – ją būtina tinkamai gydyti. Taip bus įmanoma išsaugoti normalią kvėpavimo funkciją, paciento gyvenimo kokybę, sumažinti paūmėjimų ir komplikacijų riziką bei prailginti gyvenimo trukmę. Šiomis dienomis yra efektyvių vaistinių preparatų, galinčių padėti sėkmingai kontroliuoti šią klastingą ligą, tereikia paciento pasiryžimo, noro nuoširdžiai bendradarbiauti su gydytoju ir taisyklingai vartoti paskirtus vaistus.