Su siuntimu iš rajono poliklinikos man Vilniuje paėmė biopsiją iš prostatos ir diagnozavo prostatos adenomą. Man taip tiesiai šviesiai nepasakė, bet davė suprasti, kad prostata padidėjusi, o tai reiškia, kad gali būti ir vėžys. Be to, šeimos gydytoja minėjo, kad toji programa, pagal kurią mane tikrino Vilniuje, taikoma tik vyrams iki 75 metų. Man kitąmet - septyniasdešimt. Tai jei aš po penkių metų susirgsiu prostatos vėžiu, manęs ir negydys?
Romas

Gydytojas urologas atsako

Vilniaus miesto universitetinės ligoninės Urologijos skyriaus vedėjas gydytojas urologas
Edmundas Štarolis: 

 

- Sprendžiant iš to, kad žmogui buvo atlikta prostatos biopsija, galima daryti išvadą, kad kraujyje aptiktas padidėjęs prostatos antigeno kiekis. Noriu paaiškinti, kad ankstyvoji prostatos vėžio prevencijos programa, vykdoma jau trejus metus, iš tiesų skirta vyrams nuo penkiasdešimties iki septyniasdešimt penkerių metų amžiaus. Dažnam vyrui kyla klausimas, kodėl vyresni gali būti diskriminuojami. Noriu paaiškinti, kad apie prostatos vėžį negalima spręsti iš vieno rodiklio, kad ir prostatos padidėjimo. Prostatos antigeno tyrimas yra tik orientacinis, jis atspindi prostatos liaukos audinio būklę. Liauka gali padidėti dėl daugybės priežasčių, iš kurių tik viena yra prostatos vėžys. Adenoma atsirasti arba liauka gėrybiškai išvešėti gali ir dėl prostatos uždegimo, tačiau prostatitas ir hiperplazija yra dvi skirtingos ligos. Hiperplazija yra dėl su amžiumi susijusių hormoninių pakitimų išvešėjusi liauka. Prostatos uždegimu gali susirgti ir jauno amžiaus žmogus. Čia labai svarbus urologo vaidmuo, kuris prostatos būklę gali įvertinti čiuopdamas, atlikdamas echoskopinį tyrimą, surinkdamas ligos istoriją.

Jei yra įtarimas, kad gali būti prostatos vėžys, atliekama biopsija. Ir tik biopsijos metu galima nustatyti, ar žmogus serga prostatos vėžiu ar ne. Vyrai nuo penkiasdešimties iki septyniasdešimties penkerių metų yra didžiausios rizikos susirgti prostatos vėžiu amžiaus grupė. Jaunesni žmonės prostatos vėžiu suserga retai, dažniau kai tam yra paveldimas polinkis.

Jei vėžys aptinkamas vyresniame amžiuje, dažniausiai jis nebūna agresyvus. Neretai žmogus gyvena su nedideliu vėžio ląstelių kiekiu ir dešimt, penkiolika metų; miršta nuo kitų ligų. Žinoma, kad valstybė prostatos vėžio prevenciją ir iš ekonominių sumetimų finansuoja tik didžiausiai rizikos grupei.

Ar prostatos išvešėjimas ir adenoma yra tas pats? Iš tiesų, dažniausiai skirtingai vadinama ta pati liga - prostatos gėrybinė hiperplazija. Tai yra tam tikras prostatos audinio struktūros pakitimas, kuris susijęs su amžiniais, hormoniniais pakitimais. Ši diagnozė irgi nustatoma tik atlikus biopsiją. Tarp kitko, nėra absoliutaus ryšio tarp prostatos dydžio ir simptomų. Gali būti, kad žmogus turi labai didelį prostatos tūrį, bet mažiau simptomų.
Prostatos vėžio ankstyvosios prevencijos programa todėl ir vykdoma, kad prostatos vėžys ankstyvosiomis stadijomis beveik nesukelia jokių simptomų: nebūna nei skausmo, nei šlapinimosi sutrikimų. Netgi prostatos uždegimas sukelia žmogui daugiau nepatogumų nei ankstyvas prostatos vėžys. Todėl tik prostatos vėžio antigeno tyrimas ir gali užvesti ant kelio - įtarti prostatos vėžį.

Nustačius gėrybinį prostatos išvešėjimą skiriamas konservatyvus gydymas. Jis gali būti keleriopas: jei simptomai yra ryškūs, bet prostatos tūris sąlyginai nedidelis, gali užtekti skirti vienos grupės vaistų, kurie vadinami alfa 1 blokatoriais. Jie palengvina simptomus, bet nesumažina prostatos tūrio ir iš esmės neveikia prostatos klinikinės eigos - tam kartui palengvina simptomus, nutraukus vaistus vartoti liekamojo poveikio nėra. Yra šios grupės vaistų, kurie kryptingai veikia šlapinimosi sutrikimus, kiti kartu veikia ir kaip antihipertenzinis vaistas. Dauguma žmonių skundžiasi ir šlapinimosi sutrikimais, ir hipertenzija, todėl gydytojai ir skiria kombinuotą vaistą. Yra kita grupė vaistų -vadinamieji 5 alfa reduktazės inhibitoriai, kurie veikia lėčiau ir jų veikimo tikslas - sustabdyti prostatos augimą ir sumažinti prostatos tūrį. Šie vaistai labiau tinka tiems žmonėms, kuriems ligos simptomai ne tokie ryškūs, bet jų prostatos liauka didesnė. Tuo atveju, jei žmogus turi ir didelį prostatos tūrį, ir ligos simptomai yra ryškūs, taikomas kombinuotas gydymas - abiejų šių grupių vaistai.

Gyvenimo būdas irgi turi įtakos šiai ligai. Reikėtų vengti ilgo sėdėjimo, nes tai padidina kraujo sąstingį ir silpnina prostatą. Rekomenduojama sėdimą darbą dirbantiems žmonėms bent po keletą minučių kas valandą pasivaikščioti. Reiktų vengti aštrių patiekalų ir alkoholio, o ypač visų trijų rizikos faktorių kombinacijos. Betgi tautiniai baliai tuo ir pasireiškia - ilgu sėdėjimu užstalėje, kilnojant taurelę ir užkandant aštriu šašlyku. Neretai vyresnio amžiaus žmonėms po tokių pasisėdėjimų ir susilaiko šlapimas. 
 

Lietuvos sveikata