Prostatos vėžys puola vis jaunesnius vyrus 

Moterys apie sveikatą kalba dažnai ir garsiai. O vyrai į savo būklę neretai numoja ranka ir gydytojo kabineto duris praveria tik prispausti rimtos bėdos. Dabar medikai būtent juos kviečia susirūpinti sveikata ir išsitirti dėl prostatos vėžio. „Prostata – tai priešinė liauka, atliekanti daug įvairių fiziologinių funkcijų. Todėl nuo jos labai priklauso bendra vyro sveikata ir gyvenimo kokybė. Šiandien nesudėtingas kraujo tyrimas leidžia anksti įtarti prostatos patologiją ir laiku pradėti gydyti”, – aiškino Vilniaus urologijos, onkologijos ir ginekologijos klinikos „Antiaging” gydytojas urologas Robertas Adomaitis.

Kviečia pasitikrinti nemokamai
Vyrai griebiasi už galvos išgirdę negailestingą prostatos vėžio diagnozę, nes jokių ligos požymių nejaučia. Prostatos vėžio simptomai atsiranda tik esant trečiai arba vėliausiai – ketvirtai ligos stadijai. Tačiau ligai galima užbėgti už akių. Tam reikia reguliariai atlikti prostatos specifinio antigeno (PSA) tyrimą. 50–75 metų vyrams kartą per metus šis tyrimas atliekamas nemokamai. Tie, kurių tėvai ar broliai sirgo prostatos vėžiu, nemokamo tyrimo gali kreiptis ir sulaukę 45 metų. Kodėl profilaktinė programa nemokamai pasitikrinti nekviečia vyresnių? „Nenoriu įžeisti vyresnio amžiaus vyrų. Prostatos vėžio ankstyva diagnostika ir gydymas prasmingas, jei žmogus baigus gydyti išgyvena bent 10–15 metų. Kaip žinome, Lietuvoje vyrai neilgaamžiai. Be to, vyresnio amžiaus žmonėms dažnai onkologinės ligos vystosi lėčiau. Todėl jei vėžys nepasireiškė ar nebuvo nustatytas iki 75 metų, galima pagrįstai tikėtis, kad ši liga nepasireikš ir vėliau”, – sakė R.Adomaitis. Prieš atliekant PSA tyrimą vyresniems nei 75 metų, gydytojas patarė pirmiausia pasikonsultuoti su urologu, nes šlapinimosi sutrikimai ar kitos urologinės bėdos gali būti gerokai atsiliepti gyvenimo kokybei, nei nepagrįstas nerimas dėl prostatos vėžio.

Susirgimų skaičius padvigubėjo

Prostatos vėžys – dažniausia vyrų onkologinė liga ne tik pasaulyje, bet ir Lietuvoje. Šią diagnozę mūsų šalyje kasmet išgirsta maždaug 3,5 tūkst. vyrų. Prostatos vėžys aplenkė ilgą laiką pirmavusias plaučių ir skrandžio onkologines ligas – susirgimų prostatos vėžiu skaičius nuo 2005 m. beveik padvigubėjo. „Galiu tik pasidžiaugti, kad dabar nustatoma daugiau ankstyvos stadijos prostatos vėžio atvejų. Vos prieš dvejus metus daugiau nei pusė naujų pacientų sirgo vėlyvos stadijos vėžiu”, – pasakojo gydytojas. Urologas mano, kad sergančių prostatos vėžiu daugėja ne tik dėl tobulėjančios diagnostikos, bet ir dėl to, kad visuomenė senėja, o prostatos vėžys – vyresnio amžiaus vyrų liga. Europos šalių duomenimis, vyresnių nei 65 metų vyrų per artimiausius dvidešimt metų padaugės dukart. Nors prostatos vėžiu dažniau serga vyresni, dabar pasitaiko atvejų, kai prostatos vėžys diagnozuojamas ir jaunesniems nei 50 metų vyrams.

Paskatina draugės ir žmonos

Vyrams, sulaukusiems 50 metų, profilaktiškai išsitirti dėl prostatos vėžio ir užsukti pas urologą reikėtų bent kartą per metus. Tačiau šių rekomendacijų paiso ir pas urologą kartą per metus ateina tik 6 proc. vyrų. Daugumai apsilankyti pas šios srities gydytoją trukdo gėdos ir baimės jausmas. Medikai yra pastebėję, kad vyrams sunkiausia pasiryžti pirmam vizitui. Todėl gerai, jei tokiam žingsniui jį paskatina žmona arba gyvenimo draugė. „Juk vyrą kamuojanti liga tiesiogiai paliečia ir moterį. Įsivaizduokite, jei vyras kelis kartus per naktį keliasi į tualetą”, – sakė R.Adomaitis. Nors ankstyvos stadijos prostatos vėžys neturi simptomų, įsisenėjus ligai gali kilti šlapimo ištekėjimo sunkumų, tuštinimosi bėdų, atsirasti inkstų nepakankamumas, o vėžio metastazės išplisti į kaulus ir plaučius. „Vyrų šlapimo takų anatomija yra tokia, kad daugumai anksčiau ar vėliau tenka kreiptis į gydytoją urologą dėl prostatos pakitimų sukeltų bėdų. Nuoširdžiai rekomenduoju kreiptis konsultacijos anksčiau, kai simptomai dar nėra įsisenėję”, – patarė R.Adomaitis.

Riziką didina anstvoris

Prostatos, taip pat ir kitų organų, pavyzdžiui, krūties ar storosios žarnos, vėžio rizika priklauso nuo paveldimumo. Jeigu vyras serga prostatos vėžiu, yra tikimybė, kad ši liga neaplenks ir jo sūnaus. Dažnai pasikartojantis prostatos uždegimas rodo didesnę tikimybę susirgti prostatos vėžiu. Riziką susirgti šia onkologine liga didina antsvoris ir nejudrumas, nes tokiems vyrams pakinta vyriškų hormonų apykaita. Bendra onkologinių ligų rizika taip pat didėja dėl mitybos ypatumų – gausaus riebios mėsos vartojimo. O štai pomidoruose esančios medžiagos prostatos vėžio riziką mažina. Vyro lytinis aktyvumas prostatos vėžio išsivystymui ir eigai įtakos neturi.

Išsaugo lytinę potenciją

Jeigu gydytojas diagnozuotų ankstyvos stadijos prostatos vėžį, R.Adomaitis pataria ne pulti į paniką, bet pasidžiaugti, kad liga buvo nustatyta ir galima pradėti gydyti. „Šiandien prostatos vėžį galime visiškai išgydyti. Turime tokias pat modernias medicinos priemones ir medikamentus, kaip ir Vakarų Europos medikai”, – aiškino urologas R.Adomaitis. Bet kurios onkologinės ligos gydymo efektyvumas vertinamas pagal tai, kokia dalis pacientų išgyvena penkerius metus. Susirgę prostatos vėžiu išgirsta optimistinę prognozę – diagnozavus ankstyvos stadijos ligą per 95 proc. vyrų išgyvena ilgiau nei dešimt metų. Mažiau galimybių ilgai gyventi turi tie, kuriems prostatos vėžys išsisėja į kitus organus. Pavyzdžiui, vėžio metastazių atsiranda kauluose. Prostatos vėžį vyrams padeda įveikti operacija arba gydymas spinduliais. Vėliau dar kurį laiką reikia neprarasti budrumo, nes yra nedidelė tikimybė, kad liga gali atsinaujinti. Siekiant laiku pastebėti atsinaujinusią ligą, reikia reguliariai lankytis pas gydytojus ir kartoti PSA testą keletą kartų per metus. Vyrai dažnai nuogąstauja, kad po operacijos gali atsirasti šlapimo nelaikymas arba bus pakenkta jų lytiniam pajėgumui. Tačiau modernus gydymas padeda išsaugoti lytinę potenciją ir dažniausiai išvengti šlapimo nelaikymo bėdų.

——————————————————————————–
6 žingsniai besirūpinantiems prostata

1
Pokalbis su bendrosios praktikos gydytoju. Jis paaiškina, kodėl reikia atlikti PSA tyrimą ir kas per jį bus daroma, nurodo, kokie tyrimai gali būti atliekami vėliau.
2
Kraujo tyrimas. Iš venos paimamas kraujas ir atliekamas PSA tyrimas. Tyrimui specialiai pasiruošti nereikia. Nei maistas, nei gėrimas jo smarkiai neveikia. Tyrimo rezultatai gali būti netikslūs, jei pacientas serga šlapimo takų infekcija, yra peršalęs. Prieš tyrimą vieną dvi dienas reikėtų susilaikyti nuo lytinių santykių ir mechaninių prostatos dirginimų, pavyzdžiui, masažo.
3
Jei PSA yra padidėjęs, laukia apsilankymas pas urologą. Gydytojas per išeinamąją angą pirštu pačiupinėja prostatą ir įvertina jos pokyčius.
4
Prostatos tyrimas ultragarsu – patikslinamas prostatos dydis. Šis tyrimas atliekamas prietaiso daviklį uždėjus ant pilvo arba per tiesiąją žarną. Tyrimas gydytojui padeda nuspręsti, ar tikslinga atlikti prostatos biopsiją.
5
Biopsija. Tai audinių mėginio paėmimas specialia automatine adata per tiesiąją žarną, stebint ultragarso aparatu. Paimtą mėginį gydytojai patologai tiria mikroskopu ir nustato, ar jame yra vėžinių audinių.
6
Gydytojas praneša pacientui tyrimų rezultatus.
 

iMed