Psichologo patarimai. Vyras mane žemina

Istorija mano paprasta, gal net labai banali šiais laikais. Gyvenam kartu jau 25 metus. Pasitikėjau vyru visiškai, bet prieš ketverius metus jis mane išdavė... negaliu atleisti, bandau užmiršti, bet juk to turi norėti abu...

Jam vis, atseit, reikia laisvės... Nurimo, kai pasakiau, kad gal ir man jos reikia, tai gal abu laisvai pagyvenam? Apie laisvę nebekalba, nebeliečiam išdavystės temos, ašaros jau išverktos, jau daug žeminausi... to sau negaliu atleisti...

Gyvename kartu, viskas gerai, kol jis pats savo elgesiu, neprimena to, kas buvo... Prie jo neverkiu, pasislepiu, paverkiu... Net sekso metu kartais verkiu, o jis to net nepastebi... Ir dar, vis bando mane pašiepti, vadina kvailele, o seksą pateikia kaip dovaną man, ne mums, o man... Tai labai žemina, jaučiuosi nežinau kaip kas, yra vyras šalia, bet nebežinau, ar myliu jį?

Jis labai didžiuojasi, kai pamyli mane... lyg kokią išmaldą numeta... Bet nebedaro to, ką mes darydavome iki išdavystės, atsikalbinėja, kad nemoka... Lyg kokius įžadus būtų davęs... Aprimsta, rodos gyvenimas prasideda iš naujo, bet šiandien grįžo toks pats „erelis“, tas pats žvilgsnis, užslėptas šypsnys, ir... priekaištai, nepelnyti, skaudūs...
 
Sako, reikia atsilygint tuo pačiu, o jeigu negaliu? Ką tada daryti? Bet toks gyvenimas skaudina... Vis dažniau pagalvoju, ar vertėjo likti kartu, jei ... negirdi kito, šalia...

Pataria psichologė Vaida Platkevičiūtė

Kas vyksta su moterimi, kuri leidžia savo vyrui paminti jos orumą, žmogišką vertę? Kokios baimės ją laiko surišta su sutuoktiniu, negebančiu rūpintis jos jausmais, o tik žeidžiančiu ją? Kas laiko kartu, kuomet vietoj meilės gimsta nuoskaudomis apipinta neapykanta šalia esančiam vyrui?

Šie klausimai neretai iškyla, išgirdus panašius pasakojimus, kaip kad šio laiško autorės. Ko ne visų jų atsakymas būtų – savęs nevertinimas, baimė likti vienai, nedrąsa pasipriešinti vyro elgesiui, parodyti savo jausmus vengiant to, jog vyras išeis iš šeimos. Labai suprantamas toks žingsnis ir žmogiškas. Visgi jei situacija tampa nepakeliama, ką daryti tuomet?

Pradėti reikėtų nuo bandymo pamilti save. Panašu, jog neištikimybė, vyro nepagarbus elgesys ir kiti dalykai trukdo pamatyti savyje ką nors vertingo. Gali būti, kad jaučiatės per silpna ką nors keisti. Vyras mylisi su jumis darydamas jums paslauga, deja, jūs tą paslaugą priimate.
Kadangi per daug nesaugu imti vadžias į savo rankas, renkatės paklusti ir tyliai kentėti, taip įgydama bent aplinkinių palaikymą, kas šiek tiek pakelia jūsų vertę. Jūs esate ta, kuri kenčiate, tai leidžia pasijusti kiek svarbesnei.

Tačiau tokiu būdu nei pakeisite nei vyro elgesio, nei pradėsite dėl to mažiau išgyventi. Savęs priėmimas, bandymas pamatyti savyje vertę turinčią ir pagarbos užsitarnavusią moterį yra svarbiausias dalykas, kuris padės išsilaisvinti iš šiuo metu vyro valdomos situacijos.

Visa tai galima pasiekti įvairiai: skaitant, įsitraukiant į įvairias veiklas, leidžiant sau užsiimti mėgstamais dalykais, o ypatingai padedant kitiems žmonės (susiradus pozityvią, stipriai palaikančią ir nuolatos drąsinančią žmonių grupę; pasinaudojus psichologo ar dvasininko pagalba).

Tik sustiprėjusi savo vidumi, įsivardinusi savo galias, galėsite užkirsti kelią savo vyro žeminimui arba nebebijosite pasitraukti iš situacijos, kuri gali būti nepakenčiama.

Nuoširdžiai su jumis
Vaida