+12
-0
+12
Ribodami kalorijas gyvensime ilgiau?

Pasak mokslininkų kalorijų (kcal) apribojimas prailgina gyvenimo trukmę, padeda išvengti daugelio su amžiumi susijusių ligų, taip pat pagerina gyvenimo kokybę. Nors apie kcal ribojimo poveikį sveikatai populiarioje literatūroje rašoma nedaug, bet atsiranda vis daugiau žmonių, kurie riboja kcal suvartojimą.

Mokslininkai nustatė, kad kcal apribojimas 30 proc. išsaugant visavertę mitybą – pailgina kirmėlių, žuvų, žiurkių ir pelių gyvenimą. Veindruchas su kolegomis nustatė, kad kcal apribojimas pelėms gali pratęsti gyvenimo trukmę iki 60 proc. Net trumpalaikis 8 sav. kcal apribojimas (60 proc.) apsaugo subrendusių žiurkių inkstus nuo senėjimo (sumažėja oksidacinė žala). Po eksperimento žiurkėms sumažėjo kūno masė, baltymo koncentracija šlapime, triacilglicerolio koncentracija kraujyje. Ištyrus kcal apribojimo poveikį graužikams, mokslininkai pradėjo tyrimus su primatais (beždžionėmis), kurių DNR (deoksiribonukleorūgštis) artima žmogaus DNR.

Tiriant kcal apribojimo poveikį beždžionėms nustatyta, kad 16-kai iš 38-rių beždžionių, kurioms mityba nebuvo apribota, po 20-ties gyvenimo metų turėjo padidėjusį gliukozės kiekį kraujyje, o beždžionėms iš kalorijų apribojimo grupės gliukozės kiekis kraujyje nebuvo padidėjęs. Nustatyta, kad kcal apribojimas pagerino ląstelių jautrumą insulinui. Taip pat ištyrus beždžiones iš kcal apribojimo grupės pastebėta sumažėjusi neoplazijos (naviko susidarymo) tikimybė ir sumažėjusi tikimybė sirgti su senėjimo procesu susijusia smegenų atrofijos liga.

Mokslininkai pastebėjo, kad Okinavos saloje (Japonija) gyvenančių žmonių gyvenimo trukmė viena iš ilgiausių pasaulyje, taip pat ten gyvena daugiausiai šimtamečių žmonių. Atlikus epidemiologinius tyrimus nustatyta, kad Japonijoje suvartojama vidutiniškai 2068 kcal per parą, o okinaviečiai suvartoja 1785 kcal/parą, o tai 15 proc. kcal mažiau. Tai rodo, kad kcal apribojimas turi įtakos gyvenimo trukmei.

Uždaros ekosistemos projekte Arizonoje Biosphere-2 nustatyta, kad apribojus mitybą 30 proc. kcal, po 2 metų eksperimento tiriamiesiems sumažėjo kūno masės indeksas (19 proc. vyrams ir 13 proc. moterims), arterinis kraujospūdis (sistolinis 25 proc., diastolinis 22 proc.), gliukozės (21 proc.), cholesterolio (30 proc.) kiekis kraujyje. Holloszy ir Fontana atlikę ilgalaikį tyrimą nustatė, kad tiriamųjų, kurie suvartodavo 30 proc. mažiau kcal už vidurkį (apie 1800 kcal per dieną), visi sveikumo komponentai buvo geresni (kūno riebalai, arterinis kraujo spaudimas, cholesterolis, gliukozė ir kt.). Kalorijų apribojimas 12 savaičių turėjo reikšmingą teigiamą poveikį ir vyrų psichinei sveikatai. Nustatyta, kad kcal apribojimas gali pagerinti žmonių galvos smegenų neurogenezę (naujų nervinių ląstelių susidarymą). Naujausi tyrimai patvirtino, kad apribojus suvartojamų kcal kiekį, galima kontroliuoti 2 tipo cukrinį diabetą jau sergantiems žmonėms.

Pastebėta, kad religinis pasninkavimas (graikų ortodoksų, krikščionių, musulmonų) reikšmingai pagerino sveikumo rodiklius po pasninkavimo periodo. Tačiau grįžus prie įprastinės mitybos, sveikumo rodikliai grįždavo į pradinį lygį.

Nuolat riboti kalorijas yra sunku, todėl mokslininkai siūlo alternatyvų būdą nuolatiniam kcal apribojimui – tarpinį ribojimą, kai kcal apribojamos vieną dvi dienas per savaitę, o kitomis dienomis valgoma įprastai. Paprastai tokiomis dienomis suvartojama apie 500 kcal (normali dienos norma vyrams apie 2500, o moterims apie 2000 kcal/parą). Tarpinis ribojimas, pasak mokslininkų pagerina ląstelių jautrumą insulinui, o tai mažina riziką susirgti vėžiu, 2 tipo cukriniu diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis. Tyrimai parodė, kad, tarpinis kcal ribojimas dvi dienas per savaitę sumažino leptino koncentraciją, bendro ir mažo tankio lipoproteinų cholesterolio, triacilglicerolio koncentraciją kraujyje ir kraujo spaudimą.

Kad gyvenimo trukmė būtų ilgesnė, o gyvenimas kokybiškesnis, mokslininkai teigia, kad viena iš sąlygų – normalus svoris. Antsvoris taip pat ir mažesnis nei normalus svoris susijęs su mirtingumo padidėjimu. Normalus svoris, kai kūno masės indeksas (KMI) svyruoja tarp 18,5 ir 24,9. Lorenzini teigia, kad kcal apribojimas galėtų pagerinti sveikumo komponentus ir pratęsti gyvenimo trukmę žmonėms turintiems antsvorį ir nutukimą, bet ne normalaus svorio žmonėms.

Mokslininkai aiškindami kcal apribojimo ilgaamžiškumui mechanizmą teigia, kad apribojus maisto kiekį lėtėja metabolizmas ir susidaro mažiau laisvųjų radikalų (laisvieji radikalai susidaro mūsų organizmo ląstelėse vykstant oksidacijai), kurie pažeidžia DNR.

Kalorijų apribojimo teorijos šalininkai teigia, jog veiksmingai didinti gyvenimo trukmę galima tik ribojant maisto vartojimą. Laikantis šios rekomendacijos galima išvengti širdies ligų, 2 tipo cukrinio diabeto, vėžinių susirgimų, nervų sistemos ligų ir pagerinti gyvenimo kokybę.

Autorius: A. Mockienė