Anot Sveikatos apsaugos ministro Algio Čapliko, jo vadovaujamoje institucijoje prasidėjo biurokratijos saulėlydis. Kaip teigiama išplatintame pranešime, ministro pavedimu sudaryta darbo grupė atliko Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) ir jai pavaldžių biudžetinių įstaigų vykdomų funkcijų analizę bei pateikė ministrui siūlymus dėl veiklos racionalizavimo ir finansinių išteklių efektyvesnio panaudojimo.

Siūloma naikinti 5 SAM pavaldžias įstaigas sujungiant giminingas funkcijas atliekančias institucijas. Įgyvendinus šį siūlymą darbuotojų skaičius sumažėtų 550, būtų sutaupyta beveik 16 mln. Lt valdymo išlaidų.

 

Sveikatos apsaugos ministras supranta, kad toks sprendimas gali sukelti įtampos ir nepasitenkinimo bangą, tačiau neabejoja, kad sistemą privalu tobulinti.

“Tikslas - optimizuoti, efektyvinti valdymą, - sako A. Čaplikas. - Neabejoju, kad

biurokratinis aparatas ras daugybę svarių argumentų kodėl to negalima padaryti, tačiau jokiems spaudimams nepasiduosiu”.

Sveikatos apsaugos ministras pavedė valstybės sekretorei parengti teisinį biurokratų mažinimo pagrindimą.

Į gresiantį saulėlydį operatyviai sureagavo Lietuvos higienistų ir epidemiologų sąjungos (LHES) valdybos nariai praėjusią savaitę sušaukę neeilinį posėdį, kuriame apsvarstė netikėtai prasidėjusią visuomenės sveikatos priežiūros sistemos reformą apie kurią sužinojo... iš ministerijos naujienų tinklapio.

Kadangi sąjungos nariai diskusijoms nebuvo kviesti, taigi ir savo argumentų nėra kam išdėstyti. Pasirinktas kelias - rezoliucija Seimo frakcijoms, Seimo sveikatos komitetui, Sveikatos apsaugos ministrui, greičiau primena pagalbos šauksmą ir desperatišką norą būti išgirstiems. Oi kaip tai nepanašu į valdančiosios koalicijos dievagojimusis, kad skubos tvarka atlikus neatidėliotinus darbus ir aišku privėlus klaidų dabar tai jau tarsis su visais ir visur. Juk ne juokas - pervažiuoti per pusę tūkstančio darbuotojų likimus, permaišyti institucijas tikintis sutaupyti 16 milijonų litų. Ar tikrai be platesnio aptarimo tai neišvirs į betvarkę kurią sutvarkyti kainuos dar daugiau?

Iš kitos pusės “Lietuvos sveikata” ne kartą rašė apie išpampusias, besidubliuojančias visuomenės sveikatos struktūras neretai tampančias popierių ir atskaitų gamybos fabrikėliais. Taigi keistis reikia, tačiau kaip? Taip kaip siūlo ministeriją specialistų netenkina ir jie turi savų argumentų.

Jiems užkliūna, kad ketinama sujungti paslaugas teikiančias įstaigas su valstybės tarnybos įstaigomis, o tai nesuderinama su 2008 m. gruodžio 9 d. Priimtos Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos punkto nuostata: “Atskirsime sveikatos politiką formuojančių ir įgyvendinančių institucijų funkcijas.”

Pateiktoje schemoje Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centrą, kuris užsiima net 82 infekcinių ligų profilaktika, ketinama jungti prie Lietuvos AIDS centro užsiimančio iš esmės tiktai ŽIV infekcijos prevencija.

Pateiktoje reformos schemoje numatoma Lietuvos AIDS centrui priskirti ne tiesiogiai Sveikatos apsaugos ministerijai, o Valstybinei visuomenės sveikatos priežiūros tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos pavaldžią Nacionalinę visuomenės sveikatos priežiūros laboratoriją, kuri vykdydama Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo atlieka visos respublikos teritorijoje fizikinių veiksnių (apšvietos, šiluminio komforto, vibracijos, triukšmo, elektromagnetinės spinduliuotės), cheminių veiksnių matavimus. Pateiktoje reformos schemoje Lietuvos sveikatos informacijos centrą, kuris nuolat keičiasi informacija su visuomenės sveikatos priežiūros įstaigoms, ketinama perduoti Valstybinei ligonių kasai.

Visiškai keista, kur schemutėse dingo visos sveikatos apsaugos ministerijos įstaigos, kurios vykdo biurokratines valstybės tarnybos funkcijas, įskaitant Visuomenės sveikatos departamentą? Ar ne joms turėtų būti pirmoje vietoje taikoma numatyta reforma, jei norima realiai, o ne formaliai “kovoti su biurokratizmu”. Ar tik ne jie patys kurpia tuos susimažinimo planus?

Savo rezoliucijoje higienistų ir epidemiologų sąjungos valdybos nariai teigia kad ir šį kartą sąjunga apie numatomą reformą ir jos schemą sužino tiktai iš Sveikatos apsaugos ministerijos internetinio tinklalapio panašiai kaip ir prieš du metus, kai apie rengiamus įstatymų projektus sužinojo tiktai iš “Lietuvos sveikatos” 2007 m. vasario 22-28 d. Nr.8 (692) straipsnio “Visuomenės sveikatoje artėja pertvarka”, o įstatymų projektus gavo iš Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos.

Tiesa Lietuvos higienistų ir epidemiologų sąjungos deleguotas atstovas dalyvauja Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo pakeitimams parengti paritetiniais pagrindais, tačiau šios komisijos posėdžiuose nebuvo svarstomas nei vienas iš šiuo metu parengtos reformos variantų.

Higienistai ir epidemiologai susirūpinę, kad priskaldžius malkų, gali būti neįvykdyti tarptautiniai įsipareigojimai ne tiktai Europos Sąjungoje, Pasaulio sveikatos organizacijoje, Jungtinėse Tautų organizacijoje, Tarptautinėje aplinkos ir sveikatos federacijoje ir kitose svarbiose tarptautinėse organizacijose, bet baiminasi dėl Lietuvos gyventojų sergamumo rodiklių tolesnio blogėjimą dėl neefektyvios bei neapgalvotos reformos. Jie pasiruošę pateikti įrodymų. Tik kam jie rūpi?

Precedentas yra. Prieš keletą metų jau vyko visuomenės sveikatos reforma. Rezultatas - ne tik kad sutaupyta, bet dar ir išleista specialistų išeitinėms pašalpoms ir kitoms reikmėms apie 8 mln. lt. valstybės biudžetinių lėšų.Gi biurokratijos voratinklis dar labiau išaugo ir sustiprėjo.

Tai ko gi nori saulėlydžio apšviestieji? Nieko ypatingo - tartis tam, kad būtų išklausytos visos procese dalyvaujančios pusės.

Prašo organizuoti platesnį aptarimą su visuomenės sveikatos institucijomis, nevyriausybinėmis organizacijomis, visuomenės sveikatos specialistais, nepriklausomais Europos Sąjungos ekspertais, esant reikalui gali inicijuoti visuomenės sveikatos reformos modelio nepriklausomą Tarptautinės aplinkos ir sveikatos federacijos, vienijančios 37 pasaulio šalių nevyriausybines visuomenės sveikatos organizacijas, ekspertizę.

"Lietuvos sveikata"