Kur dėti vaistus, kurių galiojimo laikas jau pasibaigė, arba tokius, kurie dar galioja, bet jau nebereikalingi? Su tokia dilema susiduria ne vienas lietuvis, nenorintis jų mesti į šiukšlių konteinerį.

Vadovaudamiesi mūsų šalyje galiojančiais teisės aktais senus ar nebereikalingus vaistus gyventojai gali grąžinti vaistinėms. "15min" aiškinosi, kaip veikia šis mechanizmas – ar tikrai taip paprasta atsikratyti senų ar nereikalingų medikamentų, ar lietuviai žino apie šią galimybe.

Vaistinių atstovai tvirtina, kad norinčių atsikratyti pasibaigusio galiojimo vaistų beveik nėra. Tuo metu gyventojai dažnai nė nežino, kur ir kokius vaistus gali saugiai atiduoti, todėl dešimtmečius kaupia juos stalčiuose.

Tikriausiai nerasi namų, kurių vaistinėlėje nebūtų nors vieno vaisto su pasibaigusiu galiojimo terminu. Paprastai juos pastebime tik tada, kai atliekame "reviziją". Tačiau ką daryti, suradus netinkamus naudoti medikamentus? Lengviausia mesti į šiukšliadėže. Tačiau tai daryti pavojinga. Vaistuose esančios cheminės medžiagos, patekusios į buitinių atliekų konteineri ar i nuotekų sistemą, ištirpsta ir gali nukeliauti bei užteršti dirvožemį ir gruntinį vandenį. Kartu su juo nuodingos medžiagos gali apnuodyti žmonių organizmą. Be to, konteineriuose atsidūrusius vaistus gali išmėtyti benamiai, o tada – tik vienas žingsnis iki apsinuodijimo, nes vaikai mėgsta paragauti rastų spalvingų "saldainių".

Pasak Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos Farmacijos įmonių inspekcijos vyriausiosios specialistės Mildos Kurelaitytės, prieš ketverius metus priimtas įsakymas vaistines įpareigoja priimti tik kontroliuojamus vaistinius preparatus – narkotinius, psichotropinius. "Visus kitus naikintinus vaistinius preparatus žmonės taip pat gali atnešti į vaistines. Tačiau, ar jos šiuos vaistus priims, sprendžia pačios, nes už jų tvarkymą moka vaistinė", – sakė Vaistų kontrolės tarnybos specialistė. 

 Į"Camelia" vaistines gyventojai gali atnešti visus vaistus, kurie jiems nebereikalingi, pasibaigęs jų vartojimo terminas. Nesvarbu, ar jis parduodamas su receptu, ar be jo. Jokiu būdu nemeskite jų į konteinerius! Juk juose knisasi ir vaikai, ir benamiai", – sakė vaistinių tinklo "Camelia" farmacinės veiklos vadovė Vigilija Miliukienė. Anot jos, senus vaistus atnešančius žmones galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Ta patį patvirtino ir vaistinių tinklo "Farma", bendrovės "Herberijos vaistinė" atstovai. "Žmonės dažniau nori atiduoti gyvsidabrinius termometrus, bet mes jais nebeprekiaujame, todėl nepriimame senų. Galėtume priimti ir juos, ir visas kitas medicinines atliekas. Tačiau vaistinės nesuinteresuotos to daryti, nes niekas nefinansuoja sunaikinimo sąnaudų", – teigė bendrovės "Herberijos vaistinė" filialo vadovė Daiva Ruikytė. Klaipėdoje įskilusį termometrą galima pristatyti į bet kurį ugniagesių štabą, o Kaune – į bendrove "Kauno švara".

Galėtų finansuoti valstybė

Vaistinėse surinkti seni medikamentai ir kitokios farmacinės atliekos patenka į bendrove "Korys". Ji – vienintelė įmonė Lietuvoje, turinti teise tvarkyti farmacines atliekas. Surinktas atliekas bendrovės darbuotojai rūšiuoja ir saugo. Vėliau sukaupti didesni jų kiekiai perduodami šalinimo įmonėms.

Pasak bendrovės "Korys" ekspeditoriaus Vytauto Varanausko, iš vaistinių surenkamų vaistų kasmet mažėja. "Vaistinės dabar gali vaistus, kuriems tuoj pasibaigs galiojimas, pardavinėti su nuolaidomis, todėl jie parduotuvėse neužsibūna. O žmonių į vaistines atnešamų tokių vaistų kiekis yra itin mažas", – sakė medikamentų utilizacija užsiimančios įmonės atstovas. Anot V.Varanausko, senų medikamentų surinkimas ir perdavimas utilizavimui vaistinėms kainuoja nemažus pinigus. Todėl mažesnės įmonės, pavyzdžiui, esančios gyvenvietėse, kaimuose, vengia tokios paslaugos: "Būna, kad jos parduoda vaistų už mažesne suma, nei išleidžia utilizavimui".

Bendrovės "Korys" duomenimis, utilizavimui perduoti 1 kg tirpalo kainuoja apie 10 Lt, 1 kg tablečių – 4-5 Lt. Ypatingesnių vaistų – 10-15 Lt.

Farmacijos departamento Vaistinių ir farmacijos specialistų skyriaus vedėjos Miglės Domeikienės teigimu, parengtas Farmacijos įstatymo pakeitimo projektas jau pateiktas Seimui. Jame siūloma, kad farmacinių atliekų, surinktų iš gyventojų, tvarkymas būtų apmokamas iš valstybės biudžeto. Tačiau tik nuo naujojo parlamento narių priklausys, ar pataisos bus įteisintos.

Trūksta informacijos

"Apie tai, kad senus vaistus galima atnešti į vaistines, girdėjau gal tik pora kartų.

Prieš kelerius metus, kai pradėjo veikti kažkoks įstatymas, ir šią vasara, kai "Eurovaistinė" skelbė akciją. Tačiau, jei atvirai, iki šiol taip ir nežinau, ką daryti su senais vaistais", – tvirtino 25 metų kaunietė Laura Murauskienė.

Kad informacijos nepakanka, neneigia ir patys vaistinių atstovai. "Esame pastebėję, kad ne daug kas žino apie tai, jog senus vaistus galima atnešti į vaistines. Todėl pavasarį pradėjome vykdyti informacinę kampaniją: norėjome atkreipti dėmesį, kad gyventojai senų vaistų nekauptų namuose ir neišmestų bet kur. Ši "Eurovaistinės" iniciatyva pasiteisino – žymiai daugiau žmonių neša į "Eurovaistinės" senus vaistus", – teigė bendrovės "Eurovaistinė" komunikacijos vadybininkė Lina Liepytė. Pasak jos, kartais žmonės atneša tik vieną vaistų pakuotę ar kelis lapelius, bet gana dažnai pasitaiko atvejų, kai atneša visą maišelį labai senų medikamentų – tokių pavadinimų vaistų vaistinėse jau nebėra, o jų galiojimo terminai pasibaigę prieš dešimtį metų. "Visos šalies "Eurovaistinės" priima senus vaistus ir visose galioja ta pati tvarka: "Eurovaistinės" priima visų rūšių senus vaistus", – sakė L.Liepytė.

Vaistinės neprivalo rinkti visų vaistų

Farmacijos departamento specialistai informuoja, kad vadovaujantis 2004 metais priimtu Sveikatos apsaugos ministro įstatymu, vaistinėse privalo būti surenkami šie pasibaigusio tinkamumo laiko vaistai: narkotiniai vaistai, nandrolonas, chloramfenikolio milteliai, psichotropiniai vaistai bei medikamentai, turintys I kategorijos narkotinių bei psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių). Šiuos vaistus gali surinkti tik vaistinės, turinčios licenciją prekiauti tokiais medikamentais

 

Raimonda Mikalčiūtė, Jurgita Andriejauskaitė

15 MIN