Arterinę hipertenziją galime prisišaukti ir patys

Arterinės hipertenzijos rizikos faktoriai labai gerai žinomi, tačiau, kaip bebūtų gaila,
dažnam šiuolaikiniam žmogui jų išvengti nepavyksta. Tai rūkymas, alkoholio vartojimas,
pernelyg didelis riebalų kiekis maiste, gliukozės apykaitos sutrikimai dėl neteisingos mitybos,
per didelis druskos kiekis maiste, per sėslus gyvenimo būdas (mažas judrumas ar
nepakankamas fizinis aktyvumas), per didelė kūno masė (antsvoris ar net nutukimas),
ilgalaikė nervinė įtampa, stresas – šie koreguojami rizikos veiksniai neaplenkia daugumos
pacientų, besiskundžiančių širdies ir kraujagyslių sutrikimais.
Yra pora ligos (arterinės hipertenzijos) rizikos veiksnių, kurių, koreguoti, deja negalime, tai
– paveldimumas ir amžius. Jei arterine hipertenzija sirgo tėvai ar seneliai, tai vaikams, be
abejonės, būdinga didesnė rizika susirgti šia liga. Daugiau sergančiųjų yra vyresnių pacientų
amžiaus grupėse, tačiau medikai pastebi, kad ši liga diagnozuojama vis anksčiau, tad sakoma,
kad liga „jaunėja“. Dėl to iš dalies kaltas ir propaguojamas gyvenimo būdas, kuriame gausu
sėdimo darbo, mažai sporto, daug greitojo maisto, be to, šiomis dienomis labai sunku išvengti
streso dėl daugybės atsakomybių, spaudžiančių terminų… Tad natūralu, kad širdžiai ir
kraujagyslėms tokius išbandymus sunku atlaikyti, o kai kenčia šios svarbios organų
struktūros, tuomet kenčia ir visas organizmas. Ypač daug problemų kyla tuomet, kai arterinė
hipertenzija lieka nepastebima ir negydoma labai ilgą laiką.
Kad mirčių skaičius nuo arterinės hipertenzijos sumažėtų, labai svarbu skatinti šios ligos
rizikos veiksnių prevenciją, o jau aptikus ligą, būtina kuo greičiau taikyti veiksmingą jos
gydymą. Prevencija galėtų remtis tokiu planu:
 Kiekvienam verta išsiaiškinti savo šeimos ligų istoriją. Kaip ir minėta prieš tai,
arterinės hipertenzijos riziką stipriai padidina genetinis polinkis. Vadinasi, jei šia liga
sirgo ar serga paciento tėvai, broliai, seserys ir (arba) seneliai, tuomet jam
rekomenduojama atidžiau sekti kraujo spaudimą. Žinoma, to nepakanka – reikėtų
labiau stengtis vengti ir ligos rizikos veiksnių, kurie ligą gali išprovokuoti net ir
neaptinkant genetinio polinkio į arterinę hipertenziją. Norime pasakyti, kad šeimos
ligos istorija be arterinės hipertenzijos neužtikrina, kad liga nepalies ir bet kurio iš
mūsų. Dėl to verta jau dabar atsisakyti rūkalų, alkoholio ir kontroliuoti savo
patiriamus jausmus, nes nuolatinis stresas dar nei vienam nepagerino sveikatos.
 Fizinis aktyvumas svarbus ne tik arterinės hipertenzijos prevencijai, bet ir kitų
sveikatos sutrikimų profilaktikai. Jis padeda stiprėti ne tik fiziškai, bet ir emociškai.

Šiuolaikinis gyvenimo būdas didelę dienos dalį žmogų „prirakina“ prie kėdės, tačiau
tik nuo mūsų pačių priklauso, kiek judėsime ne darbo ar ne pamokų/studijų metu. Jau
nuo vaikystės turi būti diegiamas suvokimas, kad fizinė veikla būtina kasdien, nes su
maistu gaunama energija niekur nedingsta – ilgainiui ji pradeda kauptis organizme
riebalų pavidalu ir asmuo priauga vis daugiau svorio, o antsvoris ar nutukimas, savo
ruožtu, sukelia visą aibę kitų sveikatos problemų. Kasdien vertėtų pajudėti bent po
pusvalandį, dar geriau – po valandą. Tad verta pakartoti, kad fizinis aktyvumas
svarbus ne vien dėl arterinės hipertenzijos prevencijos. Per mažai judant asmuo
rizikuoja priaugti daug svorio, prarasti normalią raumenų jėgą, susirgti depresija.
Įrodyta, kad reguliari fizinė veikla sumažina mirtingumą ir prailgina gyvenimo
trukmę – dėl to tikrai verta pasistengti.
 Pastebima, kad itin didelę įtaką arterinės hipertenzijos išsivystymui turi antsvoris ir
nutukimas. Statistika rodo, kad asmenys su per didele kūno mase arterine hipertenzija
serga bent 5-6 kartus dažniau nei tie, kurių kūno masės indeksas normalus.
Rekomenduojama kontroliuoti kūno svorį. Jei yra antsvorio arba pacientas nutukęs,
tuomet jam siūloma koreguoti savo mitybą, sumažinant gyvulinių riebalų vartojimą, į
mitybą įtraukiant daugiau vaisių, daržovių, skaidulinio maisto (pilno grūdo gaminių),
stipriai sumažinant druskos kiekį (jis per parą neturėtų viršyti daugiau nei 5 gramų).
Turint antsvorio patariama daugiau judėti ir skaičiuoti per parą su maistu gaunamas
kalorijas. Kūno masė turėtų būti nuolat sekama ir stengiamasi, kad kūno svoris
nedidėtų. Jei kūno masė didėja arba mažėja labai greitai ir tai vyksta dėl neaiškių
priežasčių, tuomet būtina nedelsiant kreiptis į gydytojus.

Šaltinis|Pasveik.lt