Širdies ir kraujagyslių ligos – pagrindinė mirties priežastis Lietuvoje ir pasaulyje. Ką daryti, kad užbėgtume už akių nelaimei, kol dar nepakirto infarktas? Kaip gyventi, kad jis nepasikartotų dar kartą?

Šiemet sukako 40 metų, kai Lietuvoje funkcionuoja širdies ir kraujagyslių ligomis sergančiųjų reabilitacinis gydymas. Vienas šios sistemos kūrėjų – Kauno medicinos universiteto Kardiologijos instituto profesorius, Lietuvos ir Prancūzijos bendrovės "Elite Medicale" klinikos vadovas Donatas Vasiliauskas įsitikinęs: reabilituoti tektų daug mažiau ligonių, jei būtų skiriama užtektinai dėmesio širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai. Aktyviai įsijungęs į išeminės širdies ligos prevenciją profesorius konstatuoja: nejudrus gyvenimo būdas, stresas, neracionali mityba, žalingi įpročiai, ypač rūkymas ir nesaikingas alkoholio vartojimas, skatina širdies ir kraujagyslių ligas. Pagrindiniai jų kviesliai – padidėjęs arterinis kraujospūdis, didelis cholesterolio ir gliukozės kiekis kraujyje, antsvoris, uždegimai, stresas. Lietuvoje kasmet miokardo infarktu suserga daugiau kaip pusė tūkstančio gyventojų. Šis skaičius didėja. Daugiau nei du trečdaliai ligonių po persirgto miokardo infarkto išgyvena, bet jiems būtina ilgalaikė priežiūra ir gydymas.

Išeminė širdies liga – tai širdies raumens funkcijos sutrikimas, sutrikus jo aprūpinimui krauju. Ši liga tebėra dažniausia mirties priežastis. Profesoriau, kokie pagrindiniai prevencijos tikslai?
– Vainikinių arterijų liga, vadinama koronarine širdies liga, prasideda ne nuo skausmo krūtinėje ar miokardo infarkto, bet gerokai anksčiau – nuo žalojančio poveikio kraujagyslės sienelei – endoteliui. Pagrindinis prevencijos tikslas – kad žmogus nesusirgtų koronarine širdies liga arba bent kad ši liga nepasikartotų, kad sumažėtų išeminių insultų. Visos priemonės skirtos tam, kad pacientai būtų apsaugoti nuo koronarinės širdies ligos reiškinių, išaiškinant ir koreguojant visas aplinkybes, kurios kelia riziką. Tai – pirminė koronarinės širdies ligos prevencija.
Jau susirgus šia liga taikomas antrinės prevencinės priemonės, kurių tikslas – sustabdyti aterosklerozės procesą.Europos kardiologų draugija išskiria tris strategijas: populiacinę, didelės rizikos ir antrinę prevenciją. Šios strategijos turi ne konkuruoti, o veikti viena kryptimi.– Ar galite trumpai išvardyti, kokie pagrindiniai širdies ligų rizikos veiksniai? Kas žalingiausia mūsų širdžiai?

– Koronarinės širdies ligos rizikos veiksnių šiandien žinoma per 200, tačiau ne visi jie vienodai reikšmingi. Vieni jų – lytis, amžius, paveldimumas – nevaldomi, kitus rizikos faktorius galime sumažinti specialiomis priemonėmis. Dauguma jų susiję su netinkama gyvensena: rūkymu, nutukimu, nejudra. Iki šiol buvo išskiriamas didysis rizikos veiksnių trejetas – rūkymas, arterinė hipertenzija (aukštas kraujospūdis) ir dislipidemija (populiariai kalbant, didelė cholesterolio koncentracija kraujyje).
Nuo šio trejeto rizikos faktorių reikšmingumu neatsilieka ir cukrinis diabetas. Negalima pamiršti ir lėtinio streso, moterims – estrogenų deficito, psichosocialinių veiksnių, nevisavertės mitybos, kai racione stinga vaisių ir daržovių.

– Kokiems pacientams aktualiausia prevencija? Kam reikėtų kuo skubiau apie tai susimąstyti?
– Didžiausia rizikos grupė yra pacientai, kuriems jau diagnozuota koronarinė širdies liga, periferinių arterijų liga. Šiems žmonėms prevencija būtina. Ir labai aktyvi. Rizikos grupę sudaro ir žmonės, kuriems rimtai gresia aterosklerozė. Tai asmenys, kuriems smarkiai padidėjęs vienas rizikos faktorių: sergantieji diabetu, tie, kurių bendras cholesterolis ar arterinis kraujospūdis kelia grėsmę.Širdies ligos yra daugialypės. Nepakanka nustatyti kurį nors vieną rizikos faktorių – būtina išsiaiškinti visus ir įvertinti bendrą paciento riziką. Taip pat labai svarbu žinoti pirmuosius ligos požymius.

– O kokie jie? Ką medikai nustato pirmiausia?
– Kraujagyslių vidinio sluoksnio – endotelio disfunkciją, miego arterijų sustorėjimą, aterosklerotines plokšteles kraujagyslėse. Nustačius ir įvertinus rizikos veiksnius, skiriame dozuotą krūvį, atliekame širdies echokardiografinį ištyrimą.Visa tai padeda nustatyti rizikos laipsnį, skirti gydymą. Liga daugelį metų gali būti besimtomė, tik vėliau tokie pacientai pradeda jausti maudžiančio pobūdžio skausmus širdies plote.

– Ar mūsų šalyje vykdomos sergančiųjų širdies ligomis prevencijos programos?
– Jau kelinti metai, kaip Lietuvoje pradėta vykdyti plati prevencijos programa ilgu pavadinimu: "Asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos finansavimo priemonių programa".Programoje dalyvauja vis daugiau Pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigų. Neseniai į šią programą pagal šios programos administravimo grupės pirmininko prof. A.Laucevičiaus ir VLK rekomendacijas įtraukta Lietuvos ir Prancūzijos bendrovė "Elite Medicale". Pacientai, kuriems šeimos gydytojas nustatys padidėjusį arterinį kraujospūdį, cholesterolio kiekį kraujyje, ankstyvą šeiminę anamnezę, bus siunčiami į kliniką. Čia bus atliktas išplėstinis kraujo tyrimas, širdies echokardiografinis ir veloergometrinis ištyrimas, kaklo kraujagyslių endotelio tyrimas. Išsamiai įvertinus širdies ir kraujagyslių ligų tikimybę, pacientui bus nustatyta vidutinė, didelė ar labai didelė rizika. Tada bus sudaromas intensyvaus gyvenimo keitimo, gydymo monitoringo planas, informuotas šeimos gydytojas. Visi šie tyrimai kompensuojami Valstybinės ligonių kasos.

Kaip padėti savo širdžiai?
Pradėti sveikai gyventi yra naudinga kiekvienam, ne tik tiems, kurie žino, kad serga koronarine širdies liga.
Meskite rūkyti. Rūkymas sumažina deguonies kiekį kraujyje bei pažeidžia ir susilpnina arterijų sieneles. Meti rūkyti – tai vienas svarbiausių dalykų norint sumažinti riziką susirgti koronarine širdies liga ar sulėtinti jos progresavimą.
Vartokite mažiau riebalų. Širdžiai ir kraujagyslėms ypač žalingas per gausus gyvulinių riebalų vartojimas. Jie gali padidinti cholesterolio kiekį kraujyje. Didelis cholesterolio kiekis kraujyje yra pagrindinė priežastis, dėl kurios atsiranda nuosėdų, kurios kaupiasi ant arterijų sienelių ir sukelia ligą. Sveikai maitindamiesi galime sumažinti cholesterolio kiekį. Valgykime daugiau daržovių, vaisių ir grūdų, daugiau žuvų, paukštienos ir liesos mėsos. Stenkimės atsisakyti riebaus maisto.
Reguliariai mankštinkitės ir stenkimės išlaikyti normalų kūno svorį. Fizinių pratimų stoka ir antsvoris yra koronarinės ligos rizikos faktoriai. Reguliari mankšta gali padėti sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje, kraujospūdį, sureguliuoti kūno svorį. Gydytojas gali padėti pasirinkti tinkamiausią mankštą.
Kontroliuokite kraujospūdį. Aukštas kraujospūdis apsunkina širdies darbą ir pagreitina koronarinės širdies ligos procesą. Nuolat tikrinkite savo kraujospūdį. Jeigu jis aukštas, laikykitės gydytojo patarimų dėl maitinimosi ir mankštos, vartokite išrašytus vaistus.

iMed