Skaito nuo trejų

Jau beveik įprasta, kad ką tik sauskelnes segėjęs mažylis pažįsta vieną kitą raidelę. Kai kurie net skaito. Kas tai – vaiko talentas ar nenuilstančios mamos pastangų vaisius? Apie mažąją trejų su puse metukų mokinukę, jau daugiau kaip mėnesį skaitančią knygeles, pasakoja mama Sondra Fenner.

Smalsi mažylė

Faustai metukai ir keli mėnesiai. Prieš einant miegoti jai patinka vartyti knygeles. Pirštuku beda į raidelę ir klausia: „Kas čia?“ Mergaitės dėmesys raidelėms paskatina įsigyti medinių kaladėlių, kartoninių kortelių su abėcėle ir kitokių žaidimų. Visų raidelių iškart nerodau, tik keturias. Kai jas išmoksta, pridedu dar dvi. Dukrytei ypač patinka knygelėje išsirinkti raidę, ją įsižiūrėti ir kuo greičiau nubėgus iki šaldytuvo atnešti tokią pačią magnetinę. Judriai mergaitei toks „pasilakstymas“ – tikra pramoga.
Domėtis ankstyvuoju ugdymu taip pat paakino mano, pedagogės, išsilavinimas. Įsigijau amerikiečio Gleno Domano knygą „How To Teach Your Baby To Read“ („Kaip išmokyti vaiką skaityti“). Čia rašoma, kad vaikas greičiausiai visko išmoksta per pirmus šešerius gyvenimo metus, kai smegenys auga sparčiausiai. Taip pat kad ankstyvasis ugdymas nulemia aukštesnį intelektą suaugus, vai-kas labiau pasitiki savimi, lengviau bendrauja, jį lydi didesnė sėkmė nei kitus. Ir jei tėveliai neugdo, vaikas lieka neišnaudojęs daug gali-mybių.

Išmonė ir visažinis internetas

Faustai metukai ir aštuoni mėnesiai. Užsidegusi amerikiečio idėjomis, puolu gaminti dideles korteles su raudonais žodžiais (mažo vaiko rega dar nėra gera). Metodiką paįvairinu savo sugalvotais žaidimais. Korteles su gyvūnų pavadinimais sudedu ant grindų, abi su dukryte ieškome tokių pačių gyvūnų tarp žaislų. Mergaitė linksmai braukia pirštuku ties žodžiu kortelėje ir sako „čia liūtas“, ant žodžio pastato žaisliuką ir pakartoja „ir čia liūtas“. Veiksmažodžius kabiname ant sienų ir linksmai iliustruojame: jei ant sienos žodis „šoka“ – abi pašokame, jei „šluoja“ – tuoj prasisukame kambary su šluota...
Netrukus korteles paįvairinu Faustutės ir jai svarbiausių žmo-nių nuotraukomis, pagaminu ir kartoninių albumėlių. Tarkim, vienoje lapo pusėje parašau Faustos draugės vardą, o kitoje priklijuoju jos nuotrauką (žodį rodau pirmiausia, kad atkreiptų dėmesį ne į paveikslėlį, o į raides). Kortelėse atsiranda ir gyvūnų pavadinimų su iliustracijomis, nes mergaitei labai patinka įvairūs žvėriukai. Niekaip negaliu atsistebėti Faustos entuziazmu ir džiaugsmu. Ji net nesusimąsto, kad šie žaidimai – skaitymo mokykla. Nors G.Domano metodika draudžia vaiką kamantinėti, ko išmoko, bet jau po gero mėnesio pastebiu, kad Fausta įsidėmėjo nemažai žodžių. Jos laimėjimus užrašau dienoraštyje ir kuriu daugiau žaidimų su tais, kuriuos blogiau įsiminė.

Sesytė ir mokyklėlė

Faustai dveji metukai ir du mėnesiai. Gimsta sesutė ir man labai trūksta laiko, todėl skaitymo mokykla mūsų namuose vos neužsidaro. Kartais ko nors ieškodama netyčia ištraukiu žodžių korteles, Fausta, prisiminusi gerus įspūdžius žaidžiant su mamyte, pradeda net šokinėti iš džiaugsmo. Todėl nutariu toliau domėtis ankstyvuoju skaitymu.
Kai mažylė Fiona dieną miega, naršau internete ir aptinku Roberto C.Titzerio metodą ir jo sukurtus puikius DVD. Bežiūrėdami anglų kalba kalbantys vaikai gali mokytis skaityti. Fausta angliškai kalba su savo tėčiu (jis amerikietis), tad pamaniau, kad pravers. Kelias geras idėjas pasiimu iš Montessori darželio, kuriame vaikai išmoksta skaityti kopijuodami žodžius, bandydami juos sudėlioti iš magnetinių ar kitokių raidelių. Naujasis žodžių žaidimas Faustutei be galo patinka. Kol mažąją dukrytę stengiuosi užsupti pietų miegelio, Faustutė prikopijuoja daugybę žodžių ant kortelių, paskui jas kur nors pakabiname. Ji labai didžiuojasi, kad pati moka pagaminti kortelių.
Nors teigiama, kad iki trejų metų smulkieji rankų raumenys dar nepakankamai išsivystę rašyti, suprantu, kad tai asmeniška. Faustutė kuo puikiausiai rašo žodžius, kartais prašo pasakyti kokį nors žodį paraidžiui ir jį užrašo. Tada oriai braukia pirštuku ties žodžiu, vaizduoja, kad skaito. Tai buvo abiejų mūsų svajonė...

Svajonė pildosi!

Faustai treji su puse. Vieną dieną parodau, kaip lėtai tęsiamas raides galima sieti į skiemenį, pvz, aaaaaaaššššššš. Ir tą pačią dieną mergaitė jau skaito! Liejasi džiaugsmas, ji skaito žodį po žodžio ir vis prašo: „Mamyte, užrašyk dar vieną. Aš jį tikrai perskaitysiu!“
Nuperku skaitymo pradžiamokslius „Zylutė“ ir „Genelis“, skirtus keturmečiui ir penkiamečiui. Šiek tiek pažaidusi su žaislais, Fausta pareiškia: „Mamyte, noriu skaityti!“ Žino, kad tikrai neatsi-sakysiu paklausyti, kaip ji skaito... Faustutė net svajoja tapti mokytoja ir raidelių išmokyti sesę. Fiona jau mėgdžioja Faustą ir taip pat „skaito“, taria raides, bet moka mažiau nei mokėjo tokio amžiaus jos sesė. Kiekvienam savas laikas...
Knygeles Fausta įveikia per 1,5 mėn. Ką ji veiks pirmoje klasėje? G.Domanas mano, kad vaikas nuobodžiauja lygiai tiek pat, kiek ir kiti klasės vaikai, nemokantys skaityti. Viskas priklauso nuo mokytojo. Bet mes svajojame apie namų mokyklą, kuri labai populiari JAV. Lietuvoje namie mokomi tik ligoniukai, o JAV visi jaučiantys atsakomybę tėvai savo vaikus gali mokyti patys, moky-toja vaiko žinias patikrina testais.

Mokosi ne tik skaityti

Šalia kaladėlių visada būna ir Faustos lėlytės. Kaip ir visi vaikai, ji žaidžia, stato smėlio pilis, eina pasivaikščioti, suptis, karstytis, tėtis ją vežioja dviračiu, abu tapo, minko plastiliną. Tad skaitymas, žodžių rašymas, skaičiavimas – tik dalis jos veiklos. Dukrytę vedu ir į dailės, smuiko bei dainavimo pamokėles. Viskas jai sekasi puikiai, dainuoja savo kūrybos daineles.
Tikiu ankstyvojo ugdymo nauda, tad jau po kelių mėnesių, kai įgus skaityti lietuviškai, mokysiu anglų abėcėlės. Internete esu nusižiūrėjusi labai gerą mokomąją fonetikos programą su animaciniais filmukais.
Nors intelektinė žmogaus gyvenimo sritis labai svarbi, mūsų šeima labiau vertina dvasinę. Žinios mums tik padeda orientuotis ieškant tikrųjų vertybių, kurias mums suteikia Aukščiausiasis. Kiekvieną vakarą eidama miegoti Faustutė jam padėkoja už šeimą, draugus, duoną kasdienę, knygutes ir meškučius. Nėra nieko gražesnio už tyrą mažo vaiko maldą...

Ankstyvo skaitymo pliusai mamos akimis

*Savo vaikišką patirtį Faustutė pildo jau mažiau priklausydama nuo suaugusiųjų valios. Jai nereikia pusdienį laukti, kol paskaitysiu pasakėlę. Iš lentynos traukia knygeles ir pati skaito. Didėja Faustos savivertės jausmas ir drąsa.

*Mokydama dukrelę patenkinu savo intelektinius poreikius, nors būnu namie ir auginu vaikus.

• Labai sustiprėja mano ir dukters ryšys, nes žaisdamos patiriame daug gerų įspūdžių. Tai mūsų abiejų bendras laimėjimas, darbas, patirtis ir investicija. Fausta visada žinos, kas buvo pirmoji jos mokytoja, o aš niekada nepamiršiu protingos, jausmingos mokinės. Pačios nuostabiausios pasaulyje! Nė vienas kitas mokinys taip džiaugsmingai, kūdikiškai krykštaudamas nesutiktų mano žaidimų. Vaikas taip reaguoti gali tik į savo mamytės sugalvotus žaidimus. Tik ji žino, kas jam teikia daugiausia malonumo, mato, kada yra pavargęs, blogai jaučiasi ar nenusiteikęs mokytis. Tik mama, su vaiku būnanti visą dieną, atranda tinkamiausią laiką protinei veiklai.

Ką sako patirtis

Aplink mažylius nėra žodžių, todėl jie ir neskaito. Patikėkite, jiems labai patinka mokytis skaityti, nes mėgsta dėmesį, žaidimą ir pagyras. Ir jei mokytis smagu, tai jiems teikia džiaugsmo, mokymąsi supranta kaip žaidimą. G.Domano metodas moko mažylius skaityti iškart greituoju būdu, net neskiemenuojant (kaip suaugusieji), todėl greitai gali pajusti skaitymo džiaugsmą. Bet aš ir Fausta šio metodo nepatikrinome iki galo, išbandėme kelis, nes naršydama internete radau informacijos dar ir apie švedų lingvistės tyrimus bei ruso Pavelo V.Tiulenevo ankstyvojo skaitymo metodiką, pagal kurią kūdikiai mokomi skaityti siejant raides. Manau, visi būdai yra geri, nes visi žaidimai su raidėmis ir žodžiais skatina vaiką mokytis skaityti daug anksčiau nei pirmoje klasėje. Tačiau jei mama pasirenka vieną būdą, tinkamiausią sau ir vaikui, o ne visokių po truputį, būna mažiau painiavos.