Nepakankama burnos ertmės bei dantų priežiūra skatina bakterijų ir jų išskiriamų toksinų kaupimąsi, o tai gali tapti dantenų uždegimų ir pažeidimų, akmenų susidarymo bei kitų nemalonumų priežastimi.
Dantis šepetėliu su dantų pasta reikia valytis kiekvieną dieną, o iš karto po valymo ar po tam tikro laiko, burną dar reikia skalauti specialiais burnos skalavimo skysčiais. Daugelis žmonių taip ir daro – po dantų valymo dar praskalauja burną specialiu skysčiu, tikėdamiesi pagerinti burnos kvapą ir išvengti dantų akmenų. Bet ar taip darydami nekenkiame savo dantims?
Už
Jei burnos skalavimo skystis naudojamas ne taip, kaip reikia, kai kurie jame esantys ingredientai gali neigiamai veikti dantis ir dantenas. Daugelyje burnos skalavimo skysčių yra alkoholio. Tyrimai parodė, kad kartais jis sudaro net 26 proc. produkto. Alkoholis reikalingas tam, kad kiti ingredientai, tokie kaip mentolis, eukaliptolis ir timolis, galėtų prasiskverbti pro akmenis ir juos tirpdyti.
Tačiau alkoholis sunaikina į gleives panašų apsauginį sluoksnį, kuris palaiko drėgmę, ir išsausina burną. Dėl to iš jos gali pradėti sklisti blogas kvapas, atsirasti nemalonus gėlimo pojūtis.
Burnos skalavimo skysčiai su alkoholiu taip pat gali būti susiję su padidėjusia burnos vėžio rizika. 2009 m. Australijos stomatologų žurnale publikuotame straipsnyje mokslininkai teigė, kad skalavimo skystyje esantis etanolis (alkoholis) leido vėžį sukeliančioms medžiagoms, tokioms kaip nikotinas, lengviau prasiskverbti į burnos gleivinę. Burnai gali kenkti ir toksiškas alkoholio skilimo produktas acetaldehidas.
Kai kurie burnos skalavimo skysčiai netgi gali nudažyti dantis. Taip nutinka dėl chemikalo chlorheksidino gliukonato – antiseptiko, kurio paskirtis yra naikinti bakterijas ir dantų akmenis, sukeliančius blogą burnos kvapą. Tačiau reguliariai patekdamas ant dantų chlorheksidinas gali ant emalio palikti rudų dėmių. Taip nutinka dėl tam tikros cheminės reakcijos.
Jis gali nudažyti dantis per maždaug 10 naudojimo dienų, nes reaguoja su maisto priedais, kurių likučių gali būti ant mūsų dantų. Labiausiai kenkia taninai, kurių yra kokakoloje, arbatoje, kavoje ir raudonajame vyne. Chloreksidino palitas rudas dėmes gali nuvalyti tik stomatologas.
Prieš
Prieš pradedant naudoti burnos skalavimo skysčius, geriausia būtų pasitarti su savo stomatologu.
Jei žmogus serga dantenų uždegimu (gingivitu), labai svarbu, kad ant dantų būtų kuo mažiau akmenų, nes jie gali dar labiau padidinti uždegimą. Stomatologas gali pasiūlyti 2 savaites naudoti daug fluorido turintį burnos skalavimo skystį, kuris padeda sumažinti ėduonies plitimo riziką.
Jei jūsų nekamuoja dantų problemos, patariama naudoti burnos skalavimo skystį be alkoholio. Kad išvengtume ėduonies, patariama naudoti skalavimo skystį, kuriame yra ne chlorheksidino, bet cetilpiridinio chlorido (CPC). Abi medžiagos pasižymi antiseptiniu poveikiu, bet CPC nenudažo dantų.
Tuo tarpu Britanijos dantų sveikatos asociacijos vadovas Nigel Carter teigė, jog norint, kad aktyvūs ingredientai sumažintų akmenų žalą ir padėtų apsaugoti nuo dantenų ligų, „burnos skalavimo skystyje turi būti alkoholio.”
Britanijos dantų sveikatos asociacija neseniai apžvelgė visus duomenis, susijusius su burnos skysčių, kurių sudėtyje yra alkoholio, naudojimu. Jie padarė išvadą, kad nėra jokių įrodymų, jog skalavimo skysčiai su alkoholiu sukeltų burnos vėžį.
Kosmetikos, tualeto reikmenų ir parfumerijos asociacijos, kuri atstovauja ir burnos skalavimo skysčių gamintojus, atstovas spaudai teigė: “Visiems Europos Sąjungoje parduodamiems produktams galioja griežti reikalavimai. Pirmiausiai patikrinama, ar produktas yra saugus, ir tik tuomet leidžiama juo prekiauti.”