Net 40 proc. ikimokyklinukų ir apie 70 proc. mokinukų yra skundęsi, kad
skauda galvytę, o kas dvidešimtam skausmas kartojasi. Sulaukus paauglystės jis
dar dažnesnis. Vaikai skausmą suvokia nevienodai, tad tėveliams kartais sunku ir
suprasti, kas yra atžalėlei. Kaip iš galvos skausmo pobūdžio pažinti jo
priežastį?
Ar skauda smegenis?
Pačios smegenys yra neskausmingos. Galvą skauda, jei dirginami jų dangalai ir
kraujagyslės, jei dėl užkrato padidėja galvospūdis, karščiuojant, viduriuojant
ir kt. Galvos skausmas gali būti vienkartinis, pasikartojantis ir lėtinis.
Tėveliai, kurių vaikas labai dažnai guodžiasi, kad sopa galvytę, turi stebėti,
kaip jis atrodo, kai jam skauda, paklausinėti, ką dar jaučia, ar nepykina, kaip
sekėsi darželyje ar mokykloje. Viską užsirašyti, kalendoriuje pažymėti dienas,
kada vaikui buvo negera, ir papasakoti gydytojui. Juk tėvai vaiką mato kasdien,
o gydytojas – tik 20 min. Per tokį laiką išklausinėti iki smulkmenų neįmanoma.
Tad svarbiausius ligos bruožus gydytojas turi suvokti iš tėvelių pasakojimo,
kuris kartais geriau nei tyrimai atveda į teisingą ligos paieškų kelią.
Skausmo priežastys
Nuovargis. Pervargusiam, neišvėdintame kambaryje ilgai sėdėjusiam,
išalkusiam vaikui gali mausti galvą. Tad jam reikia pailsėti nuo per didelio
fizinio ar psichinio krūvio, ilgiau miegoti, daugiau būti lauke. Paskatinkite
vaiką labiau judėti, sportuoti. Netinkamas gyvenimo būdas, sutrikęs dienos
režimas kartais paskatina ne tik nuovargio skausmą, bet ir biologinę priežastį
turinčią migreną.
Įtampa. Jei dažnai, beveik kasdien (kartais daugelį metų), galvą tarsi
spaudžia, apjuosia skausmo „žiedas", tai gali būti lėtinis įtampos skausmas. Jį
gali sukelti ilgalaikė įtampa, kuri, tėvelių akimis, nėra stipri (tarpusavio
santykiai šeimoje, bendravimo su vaiku būdas, didelis krūvis, konfliktai ar
nesėkmės mokykloje). Kartais reikalaujama daugiau, nei vaikas geba, arba jo
paties norai yra didesni už galimybes. Jei pediatras neaptinka jokios fizinės
ligos, reikėtų pasitarti su psichologu.
Peršalimas, užkrečiamoji liga. Vaikui pasiskundus galvos sopuliu labai
pravartu po pažastimi įkišti termometrą. Jei yra temperatūros, jis serga gripu,
plaučių uždegimu arba viduriuoja, natūralu, kad skauda galvą. Kai kurios
peršalimo ligos turi savo „mėgstamą" vietą, pavyzdžiui, spaudžiantis skausmas,
apsigyvenęs po skruostikauliu ir išilgai kaktos, išduoda sinusitą. Skausmas
sergant užkrečiamąja kvėpavimo takų ar žarnyno liga nebūna ūmus.
Meningitas. Tai bakterijų, virusų ar grybelių sukeltas smegenų dangalų
uždegimas, turintis daug požymių. Stiprus galvos ir sprando skausmas – vienas
jų. Kai būna meningitas, vaikas stipriai karščiuoja, jį pykina, būklė greitai
blogėja, todėl kuo skubiau būtina kviesti greitąją medicinos pagalbą, nes ši
liga gali sukelti staigią mirtį.
Migrena. Jei galvoje (rečiau, tik vienoje pusėje) tvinksi, spaudžia,
pykina, norisi prigulti, tai gali būti migrena. Nuo jos kenčia ir maži vaikai,
bet paaugliai dažniau. Jos sukeltas skausmas būna nuo vidutinio iki stipraus, be
ryškių, ūmių priežasčių ir dažniau ar rečiau kartojasi. Būna, prieš priepuolį
jaučiama vadinamoji aura (akyse mirguliuoja, vaikas išsigąsta), aptirpsta rankų
pirštai, o galvą pradeda skaudėti tik po pusvalandžio.
Skausmas gali trukti nuo 1 val. iki 2 d., tad nepatariama delsti suduoti vaistų
(paracetamolio ar ibuprofeno). Dozę turi pasakyti gydytojas arba vaistininkas
pagal ligoniuko amžių ir svorį. Užėjus priepuoliui patartina išjungti šviesą,
muziką ir paguldyti vaiką. Pamiegojęs jaučiasi sveikas ir žvalus (kai kurie
vaikai būna šiek tiek mieguisti). Tarp priepuolių vaikas nejaučia jokių migrenos
sukeltų negalavimų.
Trauma. Jei vaikas iškrito iš dviaukštės lovos, nuvirto nuo laiptų ar
patyrė kitokią traumą ir skaudžiai susitrenkė galvą, išblyško, iškart arba
vėliau prarado sąmonę, tapo mieguistas ar irzlus, nerišliai kalba, jam dvejinasi
akyse, obuoliai neįprastai juda, vienas vyzdys tapo didesnis už kitą, pykina,
kuo skubiau būtina kviesti medicinos pagalbą. Jei vaikas prasikirto galvą, yra
žaizda ir ji kraujuoja, reikia uždėti sterilųjį tvarstį ir taip pat kviesti
gydytoją. Jei tik iškilo gumbas, paverkęs vaikas nurimsta, niekuo nesiskundžia
ir toliau žaidžia, galbūt nieko blogo neįvyko, bet negalima palikti vieno. Dar
porą dienų būtina stebėti jo būklę, paklausti, ar neskauda, nesvaigsta galva.
Auglys. Galvos smegenų auglys nustatomas retam vaikui. Tačiau tarp visų
onkologinių ligų, kuriomis serga vaikai, ši liga yra antroje vietoje po kraujo
vėžio. Kai atkaklus, daugiadienis galvos skausmas kyla rytais, vaiką pykina,
atsiranda kitų neurologinių požymių, jei mokykloje blogėja jo pažymiai, vaiką
būtina nuvesti pas gydytoją ir atlikti tyrimus. Auglį galima aptikti
tomografija.
Svaigsta galva
Galvos svaigimo, kaip ir skausmo, yra tūkstantis ir viena priežastis. Galvos
svaigimas gali rodyti pusiausvyros aparato sutrikimą, mažakraujystę, mažą
kraujospūdį, apsinuodijimą, ausies uždegimą, osteochondrozę. Svaigti galva gali
ir dėl netinkamų akinukų, susijaudinus. Kaip mamai suprasti, kas nutiko vaikui?
Juk galvos svaigimas – labai subjektyvus savijautos apibūdinimas, rodantis
bendrą silpnumą, alkį ir net miego poreikį. Vaiko reikėtų išsamiau išklausti, ką
dar jaučia. Bet jei susvaigo ūmiai, svaigimas nepraeina, vaikas svirduliuoja,
galima įtarti, kad apsinuodijo nurijęs kokių nors tablečių. Mažieji turi
išskirtinį talentą jas susirasti, kad ir kur būtų padėtos. Lėtiniam
apsinuodijimui būdingas ilgalaikis zvimbiantis skausmas. Tokia savijauta taip
pat gali būti ir dėl tuberkuliozės, boreliozės, laimo ligos, avitaminozės
(vitaminų stokos).
Užėjus svaigimui vaiką patartina paguldyti, duoti atsigerti, atverti langą,
paprašyti, kad užsimerktų. Jei svaigulys nepraeina daugiau kaip 15 min., vaikas
vemia arba jam dar ir skauda ausis, būtina kreiptis į gydytoją.