Pagal „Euro-Canada Health Consumer Index 2010“ kol kas net Albanija geriau už Lietuvą gyventojus aprūpina vaistais, o pagal inovatyvių vaistų vartojimą Lietuva atsidūrė Europos valstybių sąrašo gale. Ar tai ir yra žadėtasis aprūpinimo vaistais pagerėjimas, konkurencingumo vaistų rinkoje išaugimas?     Kompensuojamųjų vaistų priemokos skirtingose vaistinėse turėtų supanašėti gruodžio viduryje, spalio 19 d. paskelbta SAM spaudos pranešime.   Skirtingose vaistinėse nuo gruodžio vidurio kompensuojamųjų vaistų kainos taps panašesnės, nes gamintojai turės taikyti vienodas nuolaidas visoms vaistinėms, kainos galės svyruoti tik vaistinių taikomų antkainių ribose, sakė ministerijos atstovas. Iki gruodžio vaistinėms leista išparduoti pagal seną tvarką nusipirktus vaistus. Kaip spalio 19 d. pranešime spaudai BNS sakė Sveikatos apsaugos ministro patarėjas Martynas Marcinkevičius, patvirtinus naują tvarką dėl nuolaidų su gamintojais derasi nebe kiekviena vaistinė atskirai, bet Valstybinė ligonių kasa. "Vaistinėms palikta laisvė konkuruoti taikant antkainius", - teigė M.Marcinkevičius. Nauja tvarka siekiama suteikti vienodas galimybes pacientams ir vienodas verslo sąlygas vaistinėms. Žadama, kad vienodas nuolaidas priemokoms už kompensuojamuosius vaistus bei medicinos pagalbos priemones gaus ir didžiųjų tinklų, ir mažųjų vaistinių pacientai. Pagal patvirtintą įsakymą, trumpiausia nuolaidos taikymo trukmė bus 3 mėnesiai. Nuolaida nustatytu laikotarpiu bus taikoma visose Lietuvos vaistinėse.   Ar tikras rūpestis paciento gerove? Nors apie SAM idėją ir netgi priemones atpiginti vaistus pacientai girdi jau seniai, kol kas nedaug kas tepastebėjo, kad jos realizuotųsi. Ypač tie, kas gydosi naujais vakarietiškais vaistais. Atvirkščiai, daugelis pastebi, jog priemokos tik padidėjo. Pas šeimos gydytoją sūnus atvedė tėvą, kurio pulsas tesiekė vos 40 kartų per min. Žmogus, iki tol skundęsis tik padidėjusiu kraujospūdžiu, vos galėjo paeiti. Priežastis paaiškėjo gana greitai: tai buvo „naujieji“ vaistai. Iki tol gydęsis nebivololiu, žmogus nusipirko vaistinėje pasiūlytą pigesnį, ir vartojo ... abu vaistus – vieną ryte, kitą – vakare, nes buvo įsitikinęs, jog tai – skirtingi vaistai. Kadangi šeimoje nėra nė vieno mediko ar farmacininko (o tokių šeimų Lietuvoje – daugelis), niekas net ir negalėjo pastebėti, jog vieno ir kito vaisto veiklioji medžiaga – ta pati. Niekas ir negalėjo išmąstyti, jog nepabaigus anksčiau vartotų vaistų, naujųjų pradėti nereikėjo... Šeimos gydytojai gali papasakoti daugybę pavyzdžių, kai pacientai kreipiasi dėl to, jog nusipirkę pigesnius vaistus, pasijuto blogiau... deja, išrašyti kitą dozę kompensuojamųjų vaistų gydytojas negali iki ateinančio mėnesio. Pradėtos pokuotės vaistinė, suprantama, nepriima, pacientas lieka „ant ledo“... Tačiau taisyklės lieka taisyklėmis. Visi stengiasi jų laikytis, kad nebūtų apkaltinti ne tik nedorais darbais, bet ir nedoromis mintimis proteguoti vieną ar kitą vaistą, jeigu išdrįstų ištarti pacientui prekinį vaistų pavadinimą.   Vaistai... „tunelyje“   Reikia skubėti pirkti vaistus iki gruodžio 11 d., nes kai kurių vaistų, kuriais pacientai gydosi, kompensuojamųjų vaistų sąraše tiesiog nebeliks, nes jų kaina nepatenka į vadinamąjį „tunelį“, tai yra, jie išbraukiami iš Kompensuojamųjų vaistų kainyno. Priežastis – jie yra brangesni už pigiausius daugiau negu 60 proc. Tai reiškia, jog patentinio vaisto kaina negali būti didesnė už pigiausio generinio vaisto daugiau nei 60 proc. Ar tai – realu? Ir kaip tai koreliuoja su SAM pozicija gerinti vaistų prieinamumą, didinti galimybes pacientams gydytis geriausiais ir naujausiais vaistais? Ar logiška tikėtis, jog modernus patentinis vaistas privalo būti tik 60 proc. brangesnis už trečiosiose šalyse pagamintą generinį vaistą? Ar tikrai panaši (jau net nedrąsu sakyti – identiška) jų gamybos technologija, veikliosios medžiagos grynumas, pagalbinių medžiagų kokybė, taigi, ir poveikis? Kaip ši situacija atrodys realiai? Pirmiausia išbraukimas gresia vaistams mažomis dozuotėmis, nes jų miligramas kainuoja santykinai brangiau. Ši kainų skaičiavimo metodika – pasenusi ir ydinga, nes kompensavimas skaičiuojamas mechaniškai, remiantis pigiausio miligramo kaina, ją padauginus iš kitose pakuotėse esančių miligramų skaičiaus. Nuo to labiausiai kenčia mažos pakuotės vaikams arba tada, kai žmogui tik pradedamas gydymas nuo mažiausių dozių. Dėl didesnių priemokų mažoms dozuotėms gydytojas išrašo didesnes, kurių visai nereikia, todėl vaistai vartojami neracionaliai. Ką sutaupome? Išbraukimas gresia ir modernesnių formų vaistams, tarkime, kapsulėms, nes jų gamyba yra brangesnė nei tablečių, kurias pagaminti paprasčiausia. Bus išbrauktos ir modifikuotos vaistų formos, tai yra, ilgo veikimo, kurios sukurtos taip, kad lėčiau atsipalaiduotų veiklioji medžiaga, ir  ligoniui to vaisto reikėtų gerti mažiau. Blogiausia, kad kalbame apie šiuo metu populiariausius ir perkamiausius vaistus. Kiek tų vaistų išsibrauks, nežinoma, nes ministerija yra sudariusi galimybes farmacijos kompanijoms dengti dalį vaistų kainų, sudarant sutartis su Ligonių kasomis, tačiau kai kurių vaistų ir tai negelbsti, nes praktiškai situacija atrodo taip: kad originalus vaistas išliktų kainyne ir galėtų konkuruoti su generiniu už 3 Lt, jis tegali kainuoti 4,80 Lt. Daugeliui Europoje pagamintų vaistų tokios sąlygos neįmanomos, nes ir gamybos kaštai brangesni, ir darbo jėga, ir vaisto modernumas - prolonguota forma ir dozuotė - santykinai brangesnė, dėl to tų vaistų kainyne paprasčiausiai nebeliks. Mūsų valstybė finansuoja visus vaistus vienodai – ar brangus, ar pigus, ir pacientams šiuo atveju galimybė rinktis realiai sumažinama. Ar tai ir yra viena iš vaistų prieinamumo gerinimo plano dalių? Gal būt, šiais metais „tunelis“ taip drastiškai neatsilieps, nes daugelis kompanijų laikinai apsinaudoja leidimu taikyti nuolaidą. Tačiau ateinančių metų kainyne planuojamas 30 proc. tunelis, taigi, skirtumas tarp pigiausių ir brangiausių vaistų dar sumažėja. Taigi, kam reikalingi vaistinėse monitoriai, kuriais mūsų SAM, kaip veiksminga antikorupcine priemone gyrėsi netgi viename iš Europos kongresų? Jie tampa nereikalingi. Jeigu, tarkime, pigiausiais vaistas kainuos 10, o brangiausias – 13 litų, tai koks čia pasirinkimas? Kiekvienam aišku, jog geriau pirkti už 13 Lt kokybiškesnį. Tai visiškai neskatina mažinti vaistų kainų, nes tas pigiausias, kuris galėtų mažinti kainą ir tą darydavo, nebetenka stimulo, nes jis žino, jog brangiausias vaistas vis tiek bus tik 30 proc. brangesnis.   Ar turime teisę gydytis moderniais vaistais? Praktiškai brangūs, tai yra, naujausi ir moderniausi, kokybiški vaistai bus išbraukti iš kainyno. Teisė gydytis kad ir brangiais, tačiau kokybiškais vaistais, iš paciento atimama. Tas vaistas pabrangsta, nes valstybė neprisideda net ta maža dalimi, kuria anksčiau prisidėdavo, padidėja ir PVM. Tai kam geriau nuo taip įgyvendinamo SAM sukurto vaistų kainų mažinimo ir vaistų prieinamumo gerinimo plano? Klausimas pasvarstymui: ar tokios sąlygos bus priimtinos pažangiausioms europinėms farmacijos kompanijoms? Situacija yra tokia, kad Lietuvos rinka tampa nelabai patraukli čia dirbančioms farmacijos kompanijoms, kurios girdi tik reikalavimus mažinti vaistų kainas, tačiau nesulaukia geresnių galimybių į rinką patekti naujiems moderniems vaistams. Kaip realizuoti savo teisę gydytis moderniais vaistais pacientui, kuris galėtų už vaistus sumokėti? Jeigu net nesvarstytume apie tai, jog vaistai kompensuojami iš Privalomojo sveikatos draudimo lėšų, o tokio mokaus paciento dalis PSD įmokose – irgi ne tokia ir menka... Jeigu receptinis vaistas nepatenka į kainyną, tai ar jis bus rodomas monitoriuje? Ir kitos valstybės taupo, tačiau tuomet yra aiškiai pasakoma: kompensuojami tik pigūs vaistai. Jeigu farmacijos kompanijos nori, kad būtų kompensuojami brangūs vaistai, tegul sumažina jų kainą. Bet pas mus valstybė kompensuoja bazinę veikliosios medžiagos kainą vienodai, ar brangių, ar pigių vaistų. Todėl dabar turime tokį rezultatą, kad pacientas netgi praranda galimybę rinktis brangesnius vaistus. Tai - tęsinys SAM skleidžiamo mito, kad su naujuoju kainynu pagerėjo vaistų prieinamumas pacientams. Realybėje bet kuris pacientas, besigydantis lėtines ligas, gali paliudyti, jog priemokos daugeliui dažniausiai vartojamų vaistų išaugo. Tame sąraše - apie 500 vaistų, tarp kurių daugiausia – nauji, etiniai vaistai.. SAM deklaruoja 7-9 proc. vaistų sumažėjimą, tai tiesa, jog kai kurių vaistų kainos sumažėjo. Bet tik dėl dviejų priežasčių – dėl to, kad buvo apriboti vaistinių antkainiai, kurie iš esmės sumažino brangiųjų vaistų kainas, bet padidino pigiųjų, ir dėl to, kad į rinką atėjo daug pigių generinių vaistų. Nuo šiol vaistinių tinklai privalo turėti tik patį pigiausią ir dar vieną tos pačios veikliosios medžiagos vaistą. Kai vaistai buvo rašomi firminiais pavadinimais, jie privalėjo turėti visą asortimentą. Tai ar galime kalbėti apie konkurencingumo padidėjimą? Abejonių dėl konkurencingumo kelia ir tai, jog apie 90 proc. rinkos valdo 4 vaistinių tinklai, o Kompensuojamųjų vaistų kainyne neišvengta išimčių...   Beje, pagal „Euro-Canada Health Consumer Index 2010“ kol kas net Albanija geriau už Lietuvą gyventojus aprūpina vaistais, o pagal inovatyvių vaistų vartojimą Lietuva atsidūrė Europos valstybių sąrašo gale. Ar tai ir yra žadėtasis aprūpinimo vaistais pagerėjimas, konkurencingumo vaistų rinkoje išaugimas? Jeigu į Lietuvos rinką pateko daugiau pigių generinių vaistų, ar tai teikia pagrindo teigti, jog naujoji vaistų politika prisideda prie pažangiausių gydymo technologijų plėtros?Pati didžiausia bėda ta, kad SAM nereaguoja ne tik į šios situacijos aptarinėjimus spaudoje, bet ir į Seimo sveikatos reikalų komiteto sprendimus. Tai gal pirmas kartas istorijoje, kai į tokius dalykus nekreipiama dėmesio, tvirtai įsikibus laikantis tik vienos frazės: mažėja vaistų kainos. 

Lietuvos Žinios