Skydliaukė ir jos ligos

Norėčiau daugiau sužinoti apie skydliaukę ir jos ligas, o jei tiksliau,
tai apie II laipsnio difuzinę mazginę strumą – hipertireozės formą. Girdėjau
kalbant, kad ją galima išgydyti nešiojant gintaro karolius ir geriant daugiau
pieno su jodu. Ar tai tiesa, ar reikia gydyti kokiais nors specialiais vaistais?

Julija

Vilniaus Centro poliklinikos vidaus ligų gydytoja endokrinologė Gražina
Katilienė:

– Skydliaukė – nedidelė liauka, esanti kaklo priekyje, prisiglaudusi prie mūsų
gerklų. Ji gamina hormonus (tiroksiną, trijodtironiną), kurie reguliuoja visą
medžiagų apykaitą, o kartu ir bendrą savijautą. Skydliaukė dar vadinama
“inteligencijos liauka”, nes reguliuoja psichikos raidą ir atmintį.

Skydliaukės veikla paprastai sutrinka, jei organizme ima trūkti jodo, kuris
būtinas gaminamų hormonų komponentas. Jos sutrikimų požymiai priklauso nuo to,
kiek hormonų gamina liauka. Jei jų per daug, sergama hipertireoze, jei per mažai
– hipotireoze.

Pajutus negalavimus, reikia kreiptis į gydytoją, nes tik jis gali skirti
medikamentinį gydymą. Savigyda užsiimti nevertėtų – jokie karoliai sergant
hipertireoze nepadės. Jodo vartoti galima pradinėse, I-II laipsnio, skydinės
liaukos didėjimo stadijose, o susidarius mazgams, jis nebebus efektyvus. Be to,
vartojant jodo didesniais kiekiais, skydinėje liaukoje gali prasidėti
uždegiminiai pakitimai ar alerginės reakcijos, kurios lems skydinės liaukos
veiklos sutrikimą.

Normaliai maitindamasis žmogus per parą turi gauti iki 150-200 mg jodo.

Ligonių veidas tampa blyškus, pabrinkęs, amimiškas, pabrinksta akių vokai.

Oda tampa stora, šalta, sausa. Moterims gausėja mėnesinės, jos tampa ilgesnės ir
nereguliarios.

Stokodama jodo, tačiau stengdamasi stabilizuoti hormonų gamybą, skydliaukė
pradeda didėti ir tampa matoma. Kakle atsiradusi struma (liaudiškai – gūžys),
yra aiškiai sutrikusios skydliaukės veiklos požymis. Skydinės liaukos didėjimas
gali būti per visą dydį ar atskirais židiniais – tai vadinama difuzine ar
mazgine ir mišria difuzine – mazgine struma, kurios apčiuopiami tik didesni
mazgai, o mažesni – tik atlikus ultragarsinius tyrimus. Mazgai gali būti vienoje
skiltyje ar abiejose, pavieniai ir daugybiniai.

Skydinės liaukos veiklos ir struktūros pakitimai sėmingai gydomi tik laiku juos
diagnozavus, todėl svarbu laiku kreiptis į gydytoją.

Hipertireozė – skydliaukės veiklos suaktyvėjimas, pasireiškia:

dažnu širdies plakimu,
padidėjusiu prakaitavimu,
rankų ir viso kūno drebuliu, šilumos netoleravimu,
viduriavimu, svorio kritimu,
dažnai slenka plaukai, lūžinėja nagai, gali atsirasti išverstakumas,
moterims trinka mėnesinių ciklas, nėštumas gali baigtis persileidimu.

Hipotireozė – skydliaukės veiklos sulėtėjimui – būdinga:

bendras silpnumas,
susilpnėjusi atmintis, mieguistumas,
šalčio baimė,
vidurių užkietėjimas,
balso sustorėjimas,
svorio augimas.

Gydytojas rekomenduos atlikti:

skydliaukės ultragarsinį tyrimą,
ištirti skydliaukės hormonų kiekį kraujyje,
esant dideliems mazgams – atlikti aspiracinę skydliaukės mazgo punkciją ir
įsitikinti, ar mazgas nepiktybinis.

Parengė Skirma Valiulytė