Lietuvoje kasmet nustatoma ir operuojama apie 450 naujų skydliaukės vėžio atvejų. Net 20 procentų visų Lietuvoje nustatytų skydliaukės vėžiu sergančių ligonių operuojama Klaipėdos universitetinės ligoninės Pilvo ir endokrininės chirurgijos skyriuje. Kalbiname šio skyriaus vedėją medicinos mokslų daktarą Algirdą Šlepavičių.

Kuo svarbi mums skydliaukė ir kaip dažnai joje randami mazgai?

Skydliaukė - tai endokrininė liauka, esanti priekinėje kaklo dalyje. Ji gamina hormonus, kurie reguliuoja medžiagų apykaitą organizme, visą energetiką.

Ištyrus ultragarsu 13 proc. žmonių iki 39 metų randami mazgai skydliaukėje. Vyresniems nei 50 metų mazgai randami net iki 70 proc. Daugumoje tai gerybiniai augliai. Nustatyta, kad vienas mazgas iš 20 yra vėžys.

Kas sukelia skydliaukės vėžį?

Gerai žinomas jonizuojančios radiacijos poveikis tiek skydliaukės mazgams, tiek vėžiui išsivystyti.

Maršalo salose po branduolinės bombos bandymų; Baltarusijoje, Ukrainoje ir Rusijoje po Černobylio avarijos radioaktyviomis medžiagomis užterštose teritorijose sergamumas skydliaukės vėžiu padidėjo iki 10 kartų. Ypač tarp vaikų. Jų skydliaukės ypač jautrios radiacijai. Sergamumas vėžiu padidėjo ir tarp darbininkų, kurie likvidavo atominio reaktoriaus avariją.

Įdomu pažymėti, kad vėžys atsiranda ne iškart po radiacinio poveikio, bet praėjus 5-20 metų. 20-ojo amžiaus septintajame dešimtmetyje JAV buvo labai populiaru jaunatvinius spuogus gydyti rentgeno spinduliais. Praėjus 10-20 metų sergamumas skydliaukės vėžiu buvo ryškiai didesnis nei tiems, kurie tokio gydymo negavo.

Skydliaukės vėžio atsiradimui įtakos turi jodo trūkumas ar perteklius, rūkymas. Moterys skydliaukės vėžiu serga daug dažniau. Tai siejama su geriamųjų kontraceptikų vartojimu.

Labai svarbus ir paveldimumas.

Kaip skydliaukės vėžys pasireiškia?

Skydliaukės vėžys dažniausiai pasireiškia kaip besimptominis skydliaukės mazgas. Kartais vienintelis simptomas būna čiuopiami metastatiniai kaklo limfmazgiai. Kitiems - netikėtai atsiradęs progresuojantis balso užkimimas, dusulys, rijimo sutrikimas, spaudimas kakle. Kartais patys žmonės apsičiuopia kakle skydliaukės auglį.

Kaip diagnozuojama ši liga?

Dažnai užtenka tik skydliaukės apčiuopos. Patyrusios rankos gali 80 proc. tikslumu pagal mazgo dydį, konsistenciją, paslankumą nustatyti, ar tai gerybinis, ar vėžinis mazgas.

Ultragarso kontroliuojama plonos adatos aspiracinė biopsija yra "aukso standartas" atskirti gerybinius mazgus nuo piktybinių. Sunkiau šį metodą taikyti, kai mazgas labai mažas arba labai didelis. Arba mazgų skydliaukėje labai daug.

Ar taikomi vėžio žymenys diagnozuojant skydliaukės vėžį?

Kadangi jų jautrumas ir specifiškumas nesiekia nė 50 proc., todėl jie skydliaukės vėžio diagnostikai netaikomi. Bet jie yra labai svarbūs, kai dėl vėžio yra visiškai pašalinta skydliaukė. Jei vėžio žymenys didėja - tai rodo vėžio progresavimą.

Ar daugėja šios ligos atvejų? Kodėl?

Taip, daugėja. Per pastarąjį dešimtmetį JAV sergamumas vėžiu padidėjo dvigubai. Mūsų skyriuje prieš 15 metų per metus buvo operuojami vos 2-3 ligoniai dėl skydliaukės vėžio. Pernai operavome 70.

Sergamumo padidėjimą galima paaiškinti pagerėjusia diagnostika: skydliaukės echoskopija tapo lengvai prieinama, dažniau atliekama ultragarso kontroliuojama aspiracinė plonos adatos mazgų punkcija. Išaugo gydytojų endokrinologų, gydytojų citologų (tiria iš skydliaukės paimtas plona adata ląsteles) ir gydytojų patohistologų (tiria pašalintą skydliaukę mikroskopu) kvalifikacija. Įdiegtos naujos tyrimų technologijos.

Nors mokslininkų ir neįrodyta, bet manau, kad Černobylio katastrofa irgi turi įtakos susirgimų skydliaukės vėžiu padaugėjimui Lietuvoje.

Kaip ši liga gydoma?

Skydliaukės vėžiai gali būti kelių rūšių. Diferencijuoti vėžiai sudaro apie 90 proc. vėžių. Tai lėtai augantys, turintys palyginti gerą prognozę vėžiai. Operuojant šios formos auglius būtina pašalinti visą skydliaukę ir pakenktus kaklo limfmazgius. Jei vėžys išplitęs, tenka šalinti aplinkinius pažeistus organus: raumenis, kraujagysles, rezekuoti trachėją ar stemplę. Po to taikomas gydymas radioaktyviuoju jodu.

Vidutiniškai diferencijuoti vėžiai (meduliniai) yra agresyvesni, turi blogesnę prognozę. Operacijos metu pašalinama visa skydliaukė ir visi kaklo limfmazgiai. Po to taikomas spindulinis gydymas. Gydant medulinį vėžį, būtina atlikti genetinius tyrimus. Jei nustatoma, kad vėžys išsivystė dėl šeimyninės genetinės mutacijos, tai turinčius šią genetinę mutaciją vaikus reikia operuoti iki jiems sukanka 5 metai. Jiems pašalinama skydliaukė prieš atsirandant vėžiui.

Nediferencijuoti vėžiai (anaplastiniai)- patys piktybiškiausi iš visų žinomų žmogaus vėžių. Nepaisant operacinio, spindulinio ir chemoterapinio gydymo visi ligoniai numiršta per pirmus metus nuo diagnozės nustatymo.

Kuo gydytojai, gydantys šią ligą, gali pasidžiaugti, kas juos liūdina?

Vis daugiau ligonių skydliaukės vėžys nustatomas ankstyvų stadijų, todėl sumažėjo mirtingumas nuo jo. Liūdina, kad kasmet reikia operuoti vis daugiau šia liga sergančių 14-16 metų vaikų.

Genovaitė PRIVEDIENĖ
Vakarų ekspresas