Tai viena iš kvėpavimo takų ligų - nosies gleivinės uždegimas. Liga, kaip ir kitos ūminės kvėpavimo organų ligos, plinta oro lašeliniu būdu: vaikas suserga, kai įkvepia oro, kuriame yra ligos sukėlėjų, arba juos įneša į nosį per nešvarias rankas.
Neįpratusiems prie temperatūros pokyčių vaikams sušalus (net ir tik rankas, kojas), refleksiškai išsiplečia nosies gleivinės kraujagyslės, pradeda tekėti gausios išskyros. Taip atsiranda sloga, prasideda viršutinių kvėpavimo takų kataras. Pripratus prie šalčio, kraujagyslės pasidaro ne tokios jautrios temperatūros poveikiams, todėl užsigrūdinusieji rečiau persišaldo ir suserga.
Žindomi kūdikiai irgi užsikrečia sloga, kai namiškiai nežino arba ignoruoja asmens higienos taisykles (pvz., čiaudi, bet ima mažylį ant rankų, nusišnypštę nosį nenusiplauna rankų ir pan.), mažieji dažniausiai užsikrečia nuo vyresnių broliukų ir sesučių, o lankantys ikimokyklinę įstaigą - nuo grupės draugų.
Kūdikiui sloga yra rimta liga, nes siauri jo kvėpavimo takai greitai užsikemša. Užsikimšus nosiai, jis nebesugeba žįsti (nemoka žįsti ir kvėpuoti pro burną). Be to, nuo slogos gali prasidėti ir kitos kvėpavimo takų ligos, pvz., nosiaryklės uždegimas, gerklų, balso plyšio uždegimas ir kitos.
Sloga kūdikis gali susirgti peršalęs, netinkamai rengiamas ar maudomas, kai nosies gleivinę erzina dulkės, dūmai, pvz., tabako, įvairios cheminės medžiagos.

Būdinga:

- sloga prasideda po kelių valandų ar dienų, kai ligos sukėlėjas patenka į kvėpavimo takus;
nosies gleivinė paburksta, atsiranda daug įvairaus tirštumo gleivių (dažniausiai skystų, vandeningų). Iš nosies pradeda varvėti. Varvėjimas iš nosies - taip pat yra organizmo bandymas apsivalyti nuo ligos sukėlėjų, pvz., virusų, bakterijų ar kitų gleivinę dirginančių medžiagų (dulkų, dūmų, žiedadulkių ir pan.);
- paburkus (patinus) gleivinei, pasunkėja kvėpavimas - nosis užsikemša;
- pradeda kutenti gerklę, vaikas čiaudi - taip organizmas mėgina atsikratyti gleivių, kuriose yra daug ligos sukėlėjų. Čiaudint, kosint neužsidengus nosies, burnos, ligos sukėlėjai paskleidžiami į aplinkos orą, kurio įkvėpę, užsikrečia aplinkiniai, jei jie nėra atsparūs ligos sukėlėjui;
užsikimšus nosiai, kūdikiai blogai valgo, neramiai miega, tampa irzlūs;
- dėl slogos vaikai gali karščiuoti;
- sloga tęsiasi 7-10 dienų. Ne veltui sakoma, kad gydoma sloga praeina per savaitę, negydoma - per 7 dienas.

Kada kreiptis į gydytoją:

kai išskyros kūdikiui trukdo valgyti, gerti arba
temperatūra pakilo iki 38°C;
kai tik prasidėjo mažylio sloga, ypač jei dar neturi 3 mėn., nedelsdamos pasikonsultuokite su vaikų ligų gydytoju;
išskyros pagelto, tapo pūlingos, tirštos, atsirado nemalonus kvapas;
pradėjo skaudėti ausis, tapo neramus, irzlus, pablogėjo apetitas;
atsirado kosulys;
sloga užtruko ilgiau nei 10 dienų arba išskyros tapo tirštos, pūlingos, t.y. galėjo atsirasti jos komplikacija sinusitas;
vaikas pasiskundė veido, kaktos, ausų srities skausmais.

Ką daryti:

- vaikui nesiūlykite valgyti tiek, kiek jis suvalgydavo, kai buvo sveikas. Pasistenkite jį užimti ramiais žaidimais, stenkitės, kad kuo mažiau pavargtų;
- susirgusio sloga nesiveskite į svečius ir nepriimkite svečių namuose;
- sloguojančio vaiko neveskite į ikimokyklinę įstaigą, nes jis gali užkrėsti kitus vaikus arba nuo jų užsikrėsti kitu ligos sukėlėju. Nesu-stiprėjęs po ligos vaikas greičiau užsikrečia, ilgiau bei sunkiau serga;
- trejų ketverių metų vaiką ir vyresnius iš mokykite tinkamai išsišnypšti. Žinokite, kad negalima suformuoti įgūdžio stipriai šnypšti, nes gleivių su ligos sukėlėjais (virusais, bakterijomis) pro klausos vamzdį gali patekti į vidurinę ausį ir sukelti jos uždegimą. Iš kiekvienos nosies pusės gleivės iššnypščiamos atskirai - užspaudžiama viena šnervė bei tos pačios pusės išorinės ausies landa ir pučiama pro kitą. Tokiu pat būdu išvaloma ir kita nosies pusė;
- daugkartinių, t.y. medžiaginių, nosinių geriau nenaudoti. Tačiau, jei vis dėlto jos naudojamos,
atsižvelgiant į slogos intensyvumą, keičiamos kelis kartus per parą;

Susirgusiojo sloga neskubėkite intensyviai gydyti, nes tuo ligos nesutrumpinsite. Vaikui duokite tik gydytojo skirtų vaistų.

Kaip padėti:

Juo vaikas mažesnis, tuo jo kvėpavimo takai siauresni, jų gleivinė puresnė, todėl ir nelabai sudirginta išskiria daug gleivių. Tai ypač būdinga kūdikių (vaikų iki vienerių metų) slogai. Todėl:
- sloga sergančio kūdikio nosies išskyras nuolat ir kantriai išsiurbkite mažu balionėliu - specialia kriaušele (ją galima įsigyti vaikų prekių parduotuvėse). Suspauskite kriaušele, jos antgalį įkiškite į šnervę ir staigiai atleiskite) Po to kriaušelę išplaukite šiltu virintu sodos vandeniu (1 arbatinis šaukštelis sodos stiklinei vandens) arba ramunėlių nuoviru;
- pirštais spustelėjus nosies sparnelius, išbėga gleivių, - jas nuvalykite marlės gabaliuku suvilgytu ramunėlių arbata, arba vienkartinėmis šiam tikslui skirtomis popierinėmis servetėlėmis, taip pat suvilgytomis dezinfekuojamosiomis medžiagomis. Marlę ir servetėles išmeskite į uždarą (su dangčiu) šiukšlių kibirą;
- odą apie nosies angas patepkite riebiu dezinfekuojamuoju kremu arba tepalu. Tepkite plonai daug kartų per dieną - juo dažniau, tuo geriau;
- jeigu vaiko lūpos sausos, skilinėja, jas galite patepti jau minėtu tepalu;
- sloguojančio vaiko kambarį dažnai, jei įmanoma, vėdinkite skersvėju, palaikykite jame temperatūrą ne aukštesnę kaip 17-18°C. Vėsiame ore vaikas geriau jaučiasi;
- bet kurio amžiaus vaiko nosies nevalykite savo nosine ar po ranka pakliuvusiu audiniu;
- su sloguojančiu vaiku (jeigu jis nekarščiuoja) kuo ilgiau būkite gryname ore. Kūdikius migdykite gerai išvėdintoje patalpoje, balkone (kai lauke ne žemesnė negu +5-7°C temperatūra). Vėsus oras mažina nosies gleivinės paburkimą, palengvėja kvėpavimas, mažylis geriau pailsi. Išnešusios kūdikį į lauką ar vėsią patalpą, stebėkite, ar jis kvėpuoja pro nosį. Jeigu kvėpuoja pro burną, grįžkite namo. Prieš nešdamos vaiką į gryną orą išvalykite nosį;
- vaistų į nosį lašinkite tik tuomet, kai tai daryti paskiria gydytojas, ir taip dažnai, kaip jis paskyrė, pvz., prieš valgį ar miegą. Vaistų į nosį lašinkite tik išvaliusi gleives. Lašinami tik vaikams skirti vaistai, pašildyti iki kūno temperatūros. Vaistai pašildomi palaikius kelias minutes delne. Jeigu gydytojas paskyrė kelių rūšių lašų, jų lašinkite jo nurodyta tvarka. Iš pradžių 1-2 lašus sulašinkite į vieną šnervę, o po 2-3 min. - į kitą. Išorinę nosies sienelę nestipriai - 2-3 kartus spustelkite prie pertvaros, kad geriau pasklistų vaistai. Vaistai lašinami laikant vaiko smakrą, kad mažylis nesukinėtų galvos, arba priglaudus ranką prie vaiko galvos (ties smakru) taip, kad jūsų ranka judėtų kartu su galva. Kai vaistai lašinami gulinčiam vaikui, jis guldomas ant to šono, į kurią nosies pusę bus lašinama, o galva truputį atlošiama;
- kai vaistai lašinami sėdinčiam vaikui, jo galva truputį atlošiama ir pasukama į tą pusę, į kurią lašinami vaistai;
- kūdikių ir mažų nosies vaikų plovimai jūros druskos vandeniu yra mažai veiksmingi, nes, jie priešinasi, po procedūros ilgokai tampa neramūs, pradeda bijoti ir kitų procedūrų;
iš nosies vanduo greitai ir lengvai patenka į gilesnius kvėpavimo takus. Tai sukelia čiaudulį, kosulį;


Homeopatiniai vaistai slogai gydyti
homeopatinių vaistų kataloge

- ketverių metų ir vyresniam vaikui nosį galima praplauti jūros vandeniu, kuris, beje, ir dezinfekuoja, bei paprastu mineraliniu vandeniu, o praplovus įlašinti gydytojo skirtų vaistų, sutraukiančių nosies gleivinės kraujagysles. Pastaraisiais vaistais nereikėtų piktnaudžiauti, nes per dažnai vartojant prie jų priprantama ir pasidaro neveiksmingi. Jų negalima daugiau lašinti, nei paskyrė gydytojas;
- liaudies medicinos priemonės slogai gydyti tinka vyresniems nei ketverių metų vaikams.

Pvz., slogą gydyti patariama svogūnu. Kai nosis užgulta, šviežiai perpjautą svogūną dėkite pakaitomis vaikui prie šnervių ir prašykite giliai įkvėpti. Procedūros trukmė - 3-5 min. Svogūne esantys fitoncidai dezinfekuoja viršutinius kvėpavimo takus. Taip kvėpuojama 6-12 kartų per dieną, tik kiekvieną kartą atpjaukite naują svogūno griežinėlį. Vyresnio amžiaus vaikams ir suaugusiesiems tinka kitas būdas. Į stiklinę įdėkite vieną du šaukštus smulkiai tarkuoto svogūno, pridenkite standaus popieriaus piltuvėliu ir įstatykite į dubenėlį su karštu vandeniu. Pro siaurąjį piltuvėlio galą duokite kvėpuoti 5-10 min. tai viena, tai kita šnerve. Procedūrą kartokite 6-10 kartų per parą.

Negalima:

- lašinti vaistų, kuriuose yra aliejaus;
- valyti nosies kietais tamponais ir vata (jos skaidulų vaikas gali įkvėpti, ir tai sukels stiprų kosulį, čiaudulį);
- mažiems vaikams į nosį negalima lašint vaistų su mentoliu, kamparo aliejumi, eteriu, taip pat česnako, svogūnų, juodųjų ridikų, krienų sulčių. Jų nosies nevalykite kietais vatos ar kitokiais tamponais, degtukais ar kitais mažyčiais pagaliukais, apsuktais vata.

"Mamos žinynas" 2005
© Algimantas Vingras
© SiMIA