Soja: ir ji gali būti pavojinga

Sojos ištakos


Pasak rašytinių šaltinių, dar apie 1134-246 pr. Kr., Kinijoje valdant Chou dinastijai, sojos pupelės kartu su miežiais, kviečiais, ryžiais ir sorais buvo priskiriamos šventų augalų penketui ir maistui dar nebuvo vartojamos. Spėjama, kad jos buvo naudojamos sėjomainai - sojos atnaujindavo azoto kiekį dirvožemyje.

Maistui soja buvo pradėta naudoti tik atradus fermentacijos procesą. Nefermentuotos sojos sudėtyje yra natūralių toksinų, kurie nežūva net ilgai verdant aukštoje temperatūroje. Šie toksinai blokuoja enzimų, atsakingų už baltymų skaidymą, darbą, o tai gali sukelti garstritą ir kitus negalavimus.

Po fermentacijos proceso (trunkančio nuo 6 mėnesių iki 3 metų) soja tampa tinkama virškinti ir apskritai - labai naudingu žmogaus sveikatai produktu. Taip atsirado tokie maisto produktai kaip natto, miso, tempeh, sojos padažas, o šiek tiek vėliau ir tofu. Šie sojos produktai plačiai paplito Rytų šalyse, ypač Japonijoje ir Indonezijoje. Pagaminti pagal autentiškas technologijas, jie yra puikus lengvai pasisavinamų baltymų šaltinis bei turi daug naudingų gydomųjų savybių.


"Negerosios" sojos savybės


Nefermentuotos sojos sudėtyje yra natūralių toksinų, kurie blokuoja enzimų, atsakingų už baltymų skaidymą, darbą. Specifinė rūgštis, kurios yra sojoje, blokuoja mineralų - kalcio, magnio, vario ir ypač cinko - pasisavinimą. Cinkas yra vadinamas "inteligentiškumo" mineralu, mat būtinas optimaliai smegenų ir nervų sistemos veiklai palaikyti, jis reikalingas baltymų sintezei bei kolageno formavimui. Šis mineralas reguliuoja cukraus kiekį kraujyje, todėl apsaugo nuo diabeto. Sojoje yra hemaglutinino, kuris skatina raudonųjų kraujo kūnelių sukibimą. O tai didina insulto, infarkto riziką. Taip pat sojoje aptinkama goitrogenų, kurie skatina strumos išsivystymą, išbalansuoja skydliaukės veiklą.


Nukenksminta soja - fermentuoti sojos produktai


Miso (fermentuotų sojos pupelių masė), Japonijos sveikatos instituto tyrimų duomenimis, padeda pašalinti iš organizmo toksinus, sunkiuosius metalus ir sumažina atominės radiacijos neigiamą poveikį. Miso palengvina pagirias, nes valo organizmą nuo alkoholio, o rūkaliams padeda atsikratyti nikotino.  Kasdien nedideliais kiekiais vartojant miso sumažėja tikimybė susirgti kepenų, storosios žarnos, skrandžio vėžiu. Miso itin atnaujina gerąją florą žarnyne bei reguliuoja kraujo spaudimą. Japonijoje labai mėgstama ryte suvalgyti dubenėlį miso sriubos, kuri tradiciškai verdama su jūros žole - kombu arba wakame. Tokie pusryčiai suteikia žvalumo ir energijos visai dienai. Miso taip pat yra populiari įvairių padažų sudedamoji dalis.

Natto (fermentuotos sojos pupelės) padeda išvengti insulto, palengvina sergančiųjų sinusitu būklę, padeda išvengti ir palengvina širdies ligas, didina seksualinę potenciją bei apsaugo nuo degeneracinių smegenų sutrikimų. Natto turi labai stiprų aromatą, dėl kurio natto žmonėms arba labai patinka arba jo tiesiog negali apkęsti, todėl dažniausiai jis yra vartojamas nedideliais kiekiais šalia kitų patiekalų. Užtenka ir nedidelio kiekio, kad užtenkamai pasisavinti naudingų natto medžiagų.

Tempeh (sojų pupelių masė, fermentuota su tam tikru pelėsiniu grybu) yra skanus, sotus ir maistingas sojos patiekalas, turintis daug baltymų, vitaminų ir mineralų.

Sojos padažas žmogaus sveikatai naudingas tik tuo atveju, jei yra gaminamas pagal senovinį autentišką receptą - turi būti vartojamos visavertės nenuriebintos sojos pupelės ir fermentacijos procesas nėra pagreitinamas cheminėmis medžiagomis.

Tofu (sojų sūris) yra tik dalinai fermentuotas, todėl šiek tiek turi natūralių toksinų. Vartojant tofu nedideliais kiekiais retomis progomis kartu su jūros gėrybėmis kaip tai daro japonai yra išvengiama mineralų trūkumo.


"Naujieji" sojos produktai


Gaminant labai maistingą ir vertingą sojos aliejų, likdavo daug išspaudų, kurios paprasčiausiai būdavo išmetamos. Siekiant jas "pelningai" panaudoti, buvo sugalvota gaminti sojos pieną ir mėsą. Naujai išrastų šių sojos produktų gamybos procesas yra sudėtingas. Veikiant aukštai temperatūrai ir slėgiui žūva daug sojoje esančių naudingų medžiagų, o žalingi toksinai lieka nepažeisti. Vėliau pridedama cheminių maisto priedų, kurie padeda išsaugoti sojos panašumą į pieno ar mėsos produktus. Sojos miltai savo ruožtu greitai tapo kitais maisto produktais: duona, konditeriniais kepiniais, maisteliu vaikams.


Mitai apie nefermentuotos sojos produktus: sojos pieną ir mėsą.

  • padeda išvengti vėžio;
  • mažina cholesterolio kiekį kraujyje;
  • palengvina menopauzę moterims;
  • saugo nuo krūties vėžio;
  • slopina prostatos vėžio plitimą;
  • saugo arterijas;
  • padeda išvengti širdies ligų;
  • reguliuoja cukraus kiekį kraujyje.

Reikia atminti, kad sojos naudinga sveikatai tik tuo atveju, jei jos produktai yra pagaminti iš fermentuotų sojos pupelių.


Didžiausias pavojus - nefermentuota soja vaikų maisteliuose


Sojos maisteliai JAV išpopuliarėjo prieš 20-30 metų ir ilgą laiką nesusilaukė jokios kritikos. Vis tik vėliau tarp paauglių, kuriems buvo duodama sojos ankstyvoje vaikystėje, pastebėta seksualinio vystymosi, skydliaukės veiklos, mokymosi sutrikimų, ekstremalus emocinis elgesys, padažnėjo astmos atvejų, susilpnėjo imuninė sistema.

Šiuolaikinė moteris skatinama maitinti kūdikius įvairiais pramoniniais maisteliais kūdikiams esą siekiant palengvinti sunkią motinystės naštą. Nefermentuotos sojos formulė jau prasiskynusi kelią ir į kūdikių maistelius, tad mamoms renkantis šiuos produktus vertėtų būti atsargesnėms.


Dėmesio! Soja gali būti genetiškai modifikuota!


Soja yra viena iš labiausiai paplitusių kultūrų, kurioms auginti naudojamos genetiškai modifikuotos (GM) sėklos. Nėra įrodymų, kad yra saugu žmonėms vartoti maisto produktus, pagamintus iš genetiškai modifikuotų ingredientų. Jau yra nustatyta, kad genetiškai modifikuotos bulvės neigiamai paveikė tiriamus gyvūnus. Yra hipotezė, kad pradėjus vartoti GM soją, padažnėjo žmonių, alergiškų sojai. Tad saugiau yra vartoti tuos sojos produktus, kurie yra tikrai ekologiški, t.y. turi tai įrodantį sertifikatą.

Šaltinis: www.gyva.lt

Šaltinis | Dietinis gydymas bendrojoje praktikoje | Gydytoja dietologė Jūratė Dobrovolskienė