Sportinės traumos

Natūralu, kad sportuojant rizika patirti traumą – daug didesnė. Traumos patyrimo tikimybė priklauso nuo to, kokia sporto šaka propaguojama, nors ir čia galima pasiginčyti. Dauguma sakys, kad dailiajame čiuožime ir labai sunkių svorių kilnojime traumų rizika itin didelė, tačiau kas paneigs, kad jos retos bėgime, lengvojoje atletikoje ar netgi šokiuose? Vertėtų atsiminti, kad traumų rizika priklauso ne tik nuo sporto šakos, bet ir nuo asmens fizinio pasirengimo, jo rezistentiškumo pažeidimams, naudojamų apsaugos priemonių, įrangos saugumo, sportavimo technikos suvokimo ir patirties, netgi kitų dalyvių elgesio. Kontaktiniame sporte, pavyzdžiui, futbole, traumų dažnis itin didelis, nes audinių pažeidimus gali sukelti ne tik kojos kryptelėjimas, bet ir kito asmens veiksmai. Dažniausiai sporto metu patiriami raumenų sumušimai, minkštųjų audinių patempimai ir kaulų lūžiai. Kaip vertėtų elgtis patyrus bet kurį iš šių nemalonumų?

Svarbiausia – sustoti

Apie patirtą traumą praneša įvairaus intensyvumo skausmas, tinimas, pažeistos vietos paraudimas ar deformacijos, mobilumo pakitimai. Patyrus traumą svarbu sustoti ir papildomai nežaloti jau sužeistos vietos. Reikėtų kuo skubiau apžiūrėti sužalotą vietą. Ypatingai daug dėmesio reikėtų skirti įsitikinimui, ar tai tik sumušimas, ar patempimas, ar sąnario išnirimas ar kaulo lūžis. Apie sunkesnes traumas praneša itin stiprus ir aštrus skausmas, pažeistos vietos deformacijos ir nesugebėjimas pajudinti galūnės. Pačios pavojingiausios – stuburo ir galvos traumos. Joms reikėtų skirti ypatingą dėmesį ir beveik visais atvejais nedelsiant kreiptis į medikus.

Šaltis – uždegimo antagonistas

Bet kuriuo atveju, išskyrus atvirą lūžį, pažeistą vietą reikia skubiai šaldyti. Šaltis – svarbiausias uždegimo „stabdytojas“ – jis slopina tinimą, neleidžia kilti temperatūrai, mažina skausmą ir lėtina ląstelių metabolinius procesus. Šaltis tarsi sustabdo nemalonius procesus, vykstančius iš karto po įvairios kilmės audinių pažeidimo. Pirmąsias dvi – tris paras po patirtos traumos taikoma šalčio terapija, kurios metu ant pažeistos vietos dedami ledo kompresai. Šaldoma 10-15 minučių, kas keletą valandų, o per parą turėtų susidaryti bent 4-8 kartai. Pirmąsias valandas po traumos rekomenduojama šaldyti ir dažniau. Tik po kurio laiko pažeistą vietą jau galima šildyti, taip padedant pagerinti audinių kraujotaką ir jau vykstančius regeneracijos procesus.

Kad nekamuotų skausmas

Silpnam ir vidutiniam skausmui malšinti tinkami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, pavyzdžiui, deksketoprofenas (šios veiksmingos vaistinės medžiagos savo sudėtyje turi vaistinis preparatas Dolmen), ibuprofenas, naproksenas ir kiti. Galima naudoti ir išoriškai vartojamus gelius, tepalus, pleistrus, tačiau tik tokiu atveju, jei nėra jokių atvirų pažeidimų, žaizdų ir panašiai. Dažniausiai išoriškai vartojamuose vaistiniuose preparatuose yra ibuprofeno, diklofenako, ketoprofeno, mentolio ir kitų medžiagų, slopinančių uždegimą ir padedančių sumažinti patiriamą diskomfortą. Kraujosruvas ir patinimus sumažinti padeda geliai su heparino natrio druska. Dėl bet kokio vaisto vartojimo būtina pasitarti su gydytoju arba vaistininku.

Ramybė – labai svarbi

Pažeistą vietą reikia saugoti, tausoti, stengtis papildomai nejudint ir nedirginti. Priklausomai nuo traumos pobūdžio, tam tikrą laiką gali tekti nešioti specialius įtvarus ar dėvėti elastinius bintus bei atsisakyti sportinės veiklos, nes nepakankamai sugijus audiniams gresia pakartotinės traumos ar daug lėtesnis, komplikuotas pažeistos vietos gijimas. Tinimą mažina galūnių pakėlimas – taip jose kaupiasi mažiau skysčių.

Stebėjimas – pusė darbo

Pasitaiko atvejų, kad dėl patirto streso ir didelio išskirto adrenalino kiekio kurį laiką asmuo nesuvokia, kad jo trauma yra daug sunkesnė, nei pasirodė iš pirmo žvilgsnio. Dėl šios priežasties būtina ilgiau ir akyliau stebėti pažeistą vietą. Pavojaus signalai yra įvairios deformacijos, itin aštrus skausmas ir greitas tinimas bei nesugebėjimas pajudinti galūnės. Kartais galūnė gali būti ir pajudinama, tačiau judesio metu jaučiamas sunkiai pakeliamas, tiesiog „duriantis“ skausmas arba judesio amplitudė būna ženkliai sumažėjusi. Atviri lūžiai yra itin pavojingi, nes kyla nukraujavimo ar infekcijos rizika, tačiau jie bent jau „neužsimaskavę“, kaip gali nutikti sąnario išnirimo ar vidinio lūžio atvejais… Tokiais čia paminėtais atvejais reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytojus ir atlikti išsamesnius tyrimus. Beje, jei kyla bet kokių abejonių, visuomet geriau pasitikrinti iš karto, nei vėliau patirti laiku nesuteikto gydymo pasekmes, kurios gali būti itin skaudžios.

Šaltinis |Pasveik.lt