Vykdant Europos Sąjungos įsipareigojimus, Lietuvoje pirmą kartą pradedama įgyvendinti cukrinio diabeto kontrolės programa, kuriai šiais metais skirta 900 tūkst. litų. Pagrindinė programos lėšų dalis skiriama aktyviai cukrinio diabeto formų diagnostikai – ligonių ištyrimui.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, iki 2025 metų cukriniu diabetu sergančių žmonių skaičius gali išaugti iki 300 milijonų. Kasmet šis skaičius pasipildo 6 milijonais naujų pacientų. Tuo tarpu Lietuvoje, epidemiologinių tyrimų duomenimis, šiuo metu serga apie 5 proc. populiacijos. „Tačiau liga diagnozuota mažiau nei pusei visų sergančiųjų“, – sako Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto direktorius, prof. Antanas Norkus. Pasak jo, antro tipo diabetas dažnai diagnozuojamas pavėluotai – išryškėjus diabetinėms komplikacijoms.

„Todėl ši programa – svarbus žingsnis siekiant išaiškinti sergančiuosius cukriniu diabetu, nes informacijos apie šią ligą labai trūksta. Siekiame atkreipti ne tik medikų, bet ir gyventojų dėmesį į šią klastingą ligą, paskatinti prevencinį jos tikrinimąsi ir informuoti apie ankstyvos diagnostikos galimybę“, – teigia prof. Antanas Norkus Cukrinis diabetas nėra išgydomas, tačiau gera šios ligos kontrolė gali apsaugoti pacientus nuo diabetinių komplikacijų, pagerinti gyvenimo kokybę, darbingumą, gerą savijautą. „Nekontroliuojamas cukrinis diabetas sukelia pavojingas komplikacijas: akių, inkstų, nervų, širdies, smegenų, kojų kraujagyslių pažeidimus. Tai lemia aklumą, kojų amputacijas, inkstų funkcijos nepakankamumą“, – perspėja endokrinologas prof. A. Norkus.

Cukrinio diabeto kontrolės programos lėšos paskirstytos visų dešimties apskričių viršininko administracijoms Už gautas lėšas šeimos gydytojo institucija kvies gyventojus, turinčius šios ligos rizikos veiksnius, išsitirti dėl galimo cukrinio diabeto. Planuojama, kad iš viso Lietuvoje veiks apie 60 tokių centrų. „Tikimės, kad dėl galimo cukrinio diabeto bus ištirti daugiau nei 20 tūkst. gyventojų“, – prognozuoja prof. A. Norkus.

„Gerėjant cukrinio diabeto diagnostikai, daugiau sergančiųjų bus išaiškinta iki diabetinių komplikacijų išsivystymo, pagerės cukrinio diabeto kontrolė, pacientų gyvenimo kokybė, pailgės jų darbingumo laikas, sumažės neįgalumui skirtos išlaidos“, - cukrinio diabeto programos privalumus vardija endokrinologas prof. A. Norkus. Jis tikisi, kad taip pat gerės sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių medikų kvalifikacija ir bus sutaupyta lėšų, reikalingų brangiai kainuojančių diabetinių komplikacijų gydymui.

Šios programos metu taip pat bus organizuojami sergančiųjų cukriniu diabetu mokymo stovyklos, keliama gydytojų kvalifikacija, organizuojamos slaugytojų diabetologų konferencijos bei vykdoma kita veikla, galinti padėti sumažinti susirgimų cukriniu diabetu skaičių.


Daugiau informacijos teirautis: prof. Antanas Norkus, KMU Endokrinologijos instituto direktorius, tel. 8 37 326 847, e. paštas: cdkaunas@med.kmu.lt