Stresą šeimoje moterys patiria dažniau nei vyrai

Stresą šeimoje moterys patiria dažniau nei vyrai

  

Kasdienis lėkimas tapo tokia kasdienybe, kad jau seniai turėjome prie to priprasti. Deja, tyrimai rodo, kad įtampą patiria devyni iš dešimties šalies gyventojų, o kas penktas streso būsenoje atsiduria dažnai.

 

„Nuo ryto iki vakaro – irzlūs klientai, viskuo nepatenkintas šefas, spaudžiantys terminai, konkurencija ir baimė, kad visai tai gali prarasti, – pasakoja apie eilinę savo dieną vadybininkė Loreta. – Paskui kamščiai, eilės parduotuvėse, karštligiškas skaičiavimas, ką gali sau leisti nusipirkti ir kiek dar liko iki algos; grįžus namo užgriūva vaikai su savo bėdomis ir prastomis nuotaikomis, vyras, vakarienė, netvarkyti namai, nelyginti skalbiniai...

 

Vakare dažnai jaučiuosi tokia pavargusi, kad atrodo akmeniu krisčiau į lovą. Tačiau pikčiausia, kad atsigulusi negaliu užmigti – galvoje vis sukasi tai, ką šiandien pamiršau ar nespėjau padaryti (nepaskambinau mamai, nepakalbėjau su darželio auklėtoja, neišėmiau faršo iš šaldiklio) ir tai, ką turėsiu padaryti rytoj (išsiųsti ataskaitą, paskambinti X, nusiųsti pasiūlymą Y). Vos spėji užmigti, jau reikia keltis. Jaučiuosi atsipalaidavusi tik akimirką tarp sapno ir pabudimo, bet vos tik sąmonė ima orientuotis aplinkoje, naujas rūpesčių kamuolys užspaudžia gerklę.

 

Baisiausia yra tai, kad nebegaliu atsipalaiduoti nei per savaitgalius, nei per atostogas. Lyg ir nėra dėl ko jaudintis, tačiau juntu nuolatinį gumulą skrandyje, niekuo nepaaiškinamą nerimą. Atrodo, kad kažką pamiršau, kad tuoj nutiks kas nors negero...“


Kas mums sukelia stresą?
Naujausias UAB “Valentis” užsakymu atliktas sociologinis tyrimas, kurį vykdė bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos Tyrimai“, nepaneigė iki šiol lyderiavusių stresorių – anot psichologų, jų yra penki: skyrybos, konfliktai darbe ir padidėję darbų mastai (45 proc. apklaustųjų), finansinės problemos ir konfliktai šeimoje (26 proc.).

Tyrimo duomenimis stresą šeimoje ar bendraujant su artimaisiais dažniau patiria moterys (31 proc.), o ypač – namų šeimininkės (54 proc.).


Tačiau stresą gali sukelti ir tokie lyg ir nesusiję su mumis dalykai, kaip per žinias išgirstos naujienos. Dėl politinių naujienų streso būsenoje dažniausiai atsiduria bedarbiai (33 proc.), pensininkai (30 proc.) ir tie žmonės, kurie savo šeimos finansinę padėtį apibūdina kaip blogą (27 proc.).


Tarp dažniausių stresorių atsidūrė ir apsilankymai pas gydytojus (savo sveikatą linkę vertinti kaip blogą 16 proc. žmonių), automobilio vairavimas mieste bei vienatvė (7 proc.).

Paaiškėjo, kad kur kas dažniau už jaunimą stresuoja vyresni nei 30 metų šalies gyventojai Taip pat dažniau už kitus stresą patiria žmonės su aukštesniu nei viduriniu išsilavinimu, specialistai, tarnautojai ir bedarbiai.


Pasak socialinių mokslų daktaro psichologo Viktoro Keturakio, stresas kartais gali būti pozityvus, tačiau pastarieji tyrimo duomenys rodo, kad jis jau peržengė pozityvumo ribą. „Lietuvių streso lygis yra rimtas signalas, kad žmogiškieji šalies resursai yra atsidūrę gana pavojingoje padėtyje“, – sako jis.


Kaip susidraugauti su stresu
Streso sąvokos išradėjas Hansas Selye pavadino jį „gyvenimo prieskoniu”. Deja, pastaruoju metu šito prieskonio gauname tiek daug, kad jau baigiame pamiršti pagrindinio patiekalo – gyvenimo – skonį. Kaip susidraugauti su stresu, pataria įmonės „Streso redukcija“ vadovė psichoterapeutė Aušra Griškonytė.

 

1. Jei negalite pakeisti situacijos, keiskite požiūrį.

„Kiekvieną nerimą keliančią situaciją priimkite kaip iššūkį, – siūlo Aušra Griškonytė. –Yra daugybė objektyvių priežasčių, kurių mes negalim pakeisti, tačiau mes galim pasirinkti reagavimo būdą. Išorinės priežastys patikrina, kiek mes esame stiprūs viduje.“
Gyvenimas nuolat kviečia mus žaisti. Kartais jo padalintos kortos yra visai prastos. Mūsų tikslas – net ir su jomis sužaisti maksimaliai gerai. Nepavyko? Ką gi – mūsų laukia kita partija.

 

2. Nesureikšminkite rezultatų.
Enciklopedija stresą apibūdina kaip harmonijos trūkumą tarp mums keliamų reikalavimų ir mūsų galimybių tuos reikalavimus patenkinti. Kuo svarbesnis mums rezultatas ir kuo labiau nepasitikime savimi, tuo didesnį stresą patiriame.

 

Paradoksalu, bet ignoruodami rezultatą, kartais jį pasiekiame netgi lengviau nei daužydami galva į sieną. Nustatyta, kad stresą patiriančių žmonių smegenys veikia blogiau, jie dažniau klysta. Jei jaučiam, kad kažkokia užduotis jau ne pirmą naktį mums neleidžia užmigti, imkit ir paklauskim savęs: „O kas blogiausia gali nutikti, jei jos neatliksiu tobulai?“ Paaiškės, kad nieko tragiška.

 

3. Išmokite mėgautis procesu.
Jei jau prabilome apie žaidimus, pasvarstykim, kas žaidžiant teikia didžiausią malonumą. Pergalė? O gal vis dėlto pats procesas? „Mes gyvenam rezultato siekimo laikmečiu, – pastebi psichologė. – Mušam kitus ir save per pakaušį jo reikalaudami, bet nesuvokiam, kad iš tiesų laimė – tai nėra stovėjimas kalno viršūnėje, tai – kopimas į ją. Dar mokykloje įprantame džiaugtis pažymiais, o ne tuo, kaip smagu kažką sužinoti, atrasti. Išmokę mėgautis procesu, nesvarbu, ar dirbdami, ar augindami vaikus, ar bendraudami, streso patirtume kur kas mažiau.“


4. Prisiminkite teigiamas patirtis.
Prisiminkite – juk ne kartą atrodė, kad viskas griūva, kad nieko nebespėsite, o problemos neįveikiamos, bet kažkaip ėmėte ir susitvarkėte, ar ne? Tokie prisiminimai labai padeda didinti pasitikėjimą savo galimybėmis – jei kada nors jau turėjote panašių situacijų ir iš jų sėkmingai išsikapstėte, tikėtina, kad ir šįkart tai pavyks.

 

5. Įsitikinkite, ar tikrai sėdite savo kėdėje.
Žmonės, kurie jaučiasi esą savo vietoje, net ir ištikus vienai kitai nesėkmei, streso patiria mažiau. Tiems, kurie mano esą neverti to, ką turi (nesvarbu, darbą, turtą ar partnerį), kiekviena nesėkmė kelia baimę tai prarasti. „Tie, kurie tiesiog yra gabūs, energingi, turi idėją, ją realizuoja ir natūraliai tampa lyderiais, streso patiria kur kas mažiau nei tie, kurie siekia karjeros dėl pačios karjeros, neturėdami tam reikiamų duomenų“, – teigia A.Griškonytė.


6. Išmokite atsiriboti nuo aplinkinių nuomonės.
„Didesnį stresą išgyvena žmonės, kurie labiau priklausomi nuo visuomenės nuomonės, nes jų savęs vertinimas priklauso nuo statuso, pripažinimo ir pan.“, – pastebi psichologė.
Akivaizdu, kad daugiausia nerimo mums kelia aplinkinių reakcija į mūsų nesėkmes, baimė nuvilti jų lūkesčius ir pan. Susitaikykite su tuo, kad visiems geri nebūsite, todėl kai kuriais atvejais reikėtų pirmiausia pasirūpinti savimi.

 

7. Užklupkite priešą laiku.
Aukščiau papasakota Loretos istorija atspindi tipišką mūsų problemą – kai stresas pernelyg užsitęsia ir virsta distresu, jo atsikratyti tampa sunkiau. Kad tai nenutiktų, svarbu laiku pastebėti jo požymius ir jį neutralizuoti. „Kiekvienas organizmas turi tam tikrų rezervų, kompensuojančių streso daromą žalą, bet ilgainiui tie rezervai išsenka ir tuomet einame ligos keliu, – teigia psichologė. – Deja, žmonės pirmųjų organizmo signalų dažniausiai neišgirsta. Mes atkreipiam dėmesį į savo kūną tik tuomet, kai jis ima klykte klykti.“

Pirmieji požymiai, rodantys, kad mūsų sargas virsta priešu, yra šie: raumenų įsitempimas, pasireiškiantis galvos, sprando, nugaros skausmais, virškinimo sutrikimai, nemiga, sumažėjusi dėmesio koncentracija bei pasitikėjimas savimi, pykčio protrūkiai, irzlumas, agresyvumas, verksmingumas.

 

8. Išmokite išgirsti save.
Žiniasklaidoje galima rasti daug būdų stresui suvaldyti – pradedant specialiais kvėpavimo pratimais, baigiant meditacine praktika, tačiau nereikia persistengti jų laikantis. „Bandydami skrupulingai laikytis taisyklių stresui pažaboti, galim įklimpti į dar vieną stresą“, – sako A.Griškonytė.

 

Psichologė siūlo tiesiog įsiklausyti į save: „Vidinė kultūra – tai ne tik teatrų lankymas ir knygų skaitymas. Tai ir sugebėjimas girdėti save. Paklauskime savęs, ko aš šiuo metu noriu? Pajudėti? Pagulėti? Suvalgyti ko nors saldaus? Ir nebūtina kaskart raitytis įmantriomis jogos pozomis – toks pat efektyvus gali būti paprasčiausias pasivaikščiojimas.“


9. Nukreipkite smegenis kita kryptimi.
Paskutinį vakarą prieš svarbų projektą ar egzaminą psichologė A.Griškonytė siūlo padėti knygas ar dokumentus į šalį ir imtis veiklos, kuri padėtų nukreipti mintis – susitikti su draugais, paskaityti knygą. Taip ne tik sumažinsite įtampą, bet ir leisite smegenims apdoroti surinktą informaciją.

 

10. Daugiau judėkite.
Bet kokia fizinė veikla padeda atpalaiduoti raumenis, kurie dėl streso įsitempia. Atsipalaidavę raumenys duodas signalą atsipalaiduoti ir smegenims. Tačiau svarbu nepersistengti – jei pervargę darbe, dar alinsime save ir sunkiomis treniruotėmis, sulauksime priešingo rezultato. Toji fizinė veikla turi teikti malonumą, nesvarbu, kas tai būtų – pasivaikščiojimas, gėlių sodinimas ar seksas.

 

11. Nebijokite kreiptis pagalbos.
Pasitaiko, kad apimti rimto streso, nenorim nieko – nei bėgioti, nei mylėtis, nei su draugais susitikinėti. Anot psichologės, taip nutinka dėl to, kad streso nualintas organizmas stokoja vidinės energijos išjungti jaudinimo režimą ir įjungti slopinimą. Kyla rizika pereiti į „perdegimo“ sindromą, kai išsekimas tampa pernelyg didelis, kad pats pajėgtum atsistatyti. Tada gali prireikti ir medikų pagalbos.