Kaip atauga nukirstos devyngalvio slibino galvos, taip ir vėžys labai dažnai sugrįžta pabaigti savo juodo darbo. JAV gyvenantis lietuvių pianistas ir kompozitorius Gintautas Abarius praėjusią savaitę vėl pateko į ligoninės Intensyviosios terapijos skyrių. Nors prieš metus manyta, kad vyrui pavyko įveikti gerklės vėžį, jam vėl tenka grumtis su šia sunkia liga ir ieškoti atsakymo į klausimą kodėl? Apie tai, kodėl onkologinės ligos sugrįžta ir kas lemia jų vystymąsi, "Sveikata" kalbėjosi su Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Konservatyvios navikų terapijos klinikos vadovu Eduardu Aleknavičiumi.

– Jei žmogus pasveiksta, kodėl vėžys atsinaujina?
– Kad vėžys atsinaujins, visuomet tikėtina. Jei vėžys atsirado, vadinasi žmogaus organizmas turi polinkį sirgti onkologinėmis ligomis. Taip pat tai reiškia, kad organizmas yra susilpnėjęs, todėl tikėtina, jog jis pasikartos. Gydymas – tai bandymas nužudyti piktybines ląsteles. Kai ląstelė žudoma, ji įjungia visus savo apsaugos mechanizmus, kad išvengtų gydymo – žudymo. Todėl vėžinė ląstelė gali išlikti gyva ir nepastebėta. Jos išlikimas priklauso nuo daugelio dalykų: ir nuo gydytojo regėjimo, ir nuo aparatūros, kurią jis naudoja, jautrumo. Pavyzdžiui, stalas švarus, bet pažiūrėkite į jo paviršių per mikroskopą – išvysite, koks jis purvinas. Gydytojas gali pamatyti didesnį naviką, o itin mažo gali ir nerasti. Net paimta biopsija – audinių mėginys – gali suklaidinti. Besivystantis navikas juk gali būti visai kitoje vietoje, nei ta, iš kurios paimtas audinio mėginys. Jei per metus pasibaigus gydymui liga progresuoja, vadinasi ji nebuvo išgydyta. Net jei žmogus ir išgijo, o piktybinių ląstelių nebuvo rasta po metų, jis neturėtų prarasti budrumo. Terminų, kada žmogų bus galima laikyti visiškai pasveikusiu, prognozuoti neįmanoma, todėl tikrintis būtina reguliariai.

– Anksčiau žmonės rečiau sirgdavo vėžiu ar tiesiog mažiau apie tai kalbėdavo?
–Vėžio atvejų iš tiesų padaugėjo. Prieš dešimtmetį per metus naujų vėžio atvejų būdavo registruojama 11 tūkst. O dabar šis skaičius išaugo iki 16–17 tūkst. Sergančių vėžiu daugėja, nes žmonija sensta. Antra, vėžio atvejų daugėja, nes gerėja diagnostika. Taip pat anksčiau ir kalbama apie onkologines ligas buvo mažiau. Žmonės tyliai numirdavo. Dabar ligoniai pasidarė atviresni. Net visuomenėje žinomi žmonės atvirai pasakoja apie savo ligas. Tas atvirumas padeda kitiems – susirūpinti sveikata, nedelsti ir greičiau eiti pasitikrinti. Todėl šiek tiek sumažėja užleistų vėžio atvejų. Žinomų žmonių atvirumas – tai pats geriausias raginimas ateiti pasitikrinti.

– Kas trukdo anksti diagnozuoti onkologines ligas?
– Dažniausiai žmogui lieka kaltinti tik save. Šiandien Lietuvoje daugiau nei pusė ligonių atvyksta turėdami trečią ar ketvirtą vėžio stadiją. O Vakaruose 80 proc. pacientų, atvykstančių pas medikus, serga ankstyvos stadijos vėžiu ir tik 20 proc. vėlesnių stadijų. Net profilaktinės vėžio prevencijos programos neretai neprikviečia žmonių pasitikrinti. Žinoma, kai kada diagnostinės aparatūros skiriamoji geba nėra tokia jautri, kad galėtų nustatyti besivystantį vėžį. Jei žmogus nuolat eitų tikrintis ir šviestis, galbūt ir išvengtų vėžio. Bet kartais vėžys vystosi tokiose vietose, kad žmogus ilgai nejaučia jokių simptomų, todėl jam nekyla net minties eiti pasitikrinti. Pavyzdžiui, vystosi kasos vėžys. Tai toks organas, aplink kurį nėra jokių kitų organų, todėl žmogus gerai jaučiasi, kol navikas neužspaudžia jokio nervo. Kita priežastis, sutrukdanti anksti diagnozuoti vėžį, nemalonus tyrimas. Pavyzdžiui, tyrimas dėl kolorektalinio vėžio atliekamas per storąją žarną. Todėl jam žmonės neretai pasiryžta tik genami ligos simptomų. Todėl dabar mokslininkai bando surasti patogius ir kuo prieinamesnius žmogui diagnostikos būdus. Pavyzdžiui, vienas patogiausių – prostatos vėžio tyrimas – jis atliekamas paėmus kraujo mėginį ir ištyrus prostatos specifinio antigeno kiekį.

– Ar vėžys gali būti painiojamas su kitomis ligomis? Ar yra bent vienas simptomas, kuriam atsiradus iš karto būtų galima spręsti, kad kūne keroja vėžys?
– Onkologinės ligos gali būti painiojamos su kitomis ligomis. Tai priklauso nuo vėžio lokalizacijos. Pavyzdžiui, jei vystosi plaučių vėžys, pirmiausia gali būti įtarta tuberkuliozė ar plaučių uždegimas. Daugelio ligų simptomai panašūs, o vienintelio požymio, išduodančio vėžį – nėra. Pavyzdžiui, jei sergant vėžiu žmogų kamuoja nuovargis, jam padidėja limfmazgiai, tą patį jis gali jausti ir sirgdamas krūva kitokių ligų. Todėl sunegalavęs turėtų ne numoti ranka į sveikatą, o ieškoti blogos savijautos priežasties.

– Įtarus ligą, laukia ilgas kelias pas onkologus. Pirmiausia reikia gauti šeimos gydytojo siuntimą, o eilėse pas onkologus reikia laukti ne vieną mėnesį. Tačiau gydytojai mėgsta sakyti ligoniui: kur jūs buvote prieš pusmetį?
– Tokį gydytojų klausimą išgirstantys pacientai dažniausiai serga trečia ar ketvirta vėžio stadija. O tie, kurie rūpinasi sveikata, atvažiuoja gerokai greičiau. Žmonės vis dar mano, kad diagnostika yra gydytojo, o ne jo paties problema. Juk nelaukia, kol meistras ateis iš autoserviso ir patikrins automobilį. Žmonės turėtų atidžiau profilaktiškai tikrintis sveikatą, pasinaudoti profilaktinių programų kvietimu pasitikrinti. Svarbu prisiminti, kad vėžį lemia ir paveldimumas. Jei jūsų artimas giminaitis susirgo vėžiu, jums pasitikrinti vertėtų bent dešimt metų anksčiau. Pavyzdžiui, jei tėvas susirgo vėžiu būdamas 60 metų, jums išsitirti reikėtų sulaukus 50-ies.

– Koks vėžys vystosi greičiausiai?
– Greičiausiai vystosi plaučių vėžys. Tuomet net negalima papriekaištauti pacientui, kad jis vėlai kreipėsi į medikus. Ši vėžio forma per tris keturis mėnesius gali pasiekti ketvirtą – sunkiausią – stadiją. Taip pat itin greitai ir agresyviai vystosi kai kurios odos ir kraujo vėžio formos. Naviko vystymasis priklauso nuo sąlygų jo ląstelėms daugintis. Jei kraujotaka gera ir navikas gerai maitinamas, kaip tai atsitinka plaučiuose, vėžys vystosi greitai ir metastazuoja – ląstelės atsiskiria nuo naviko ir migruoja išsisėdamos organizme. Nors vėžys laikomas pagyvenusių ir senų žmonių liga, žinoma, kad būtent jauniems žmonėms vėžys vystosi greičiau ir neretai agresyviau. Taip yra dėl to, kad jaunos ląstelės turi didesnį potencialą dalytis. Buvo nustatyta, kad bet kuri ląstelė pasidalija tam tikrą skaičių kartų. Jauno žmogaus ląstelės pasidalija daugiau kartų nei seno.

– Nuo kokių žmogaus organizmo savybių priklauso išsivystys vėžys ar ne?
– Svarbiausia – žmogaus imuninė sistema. Būtent imuninės sistemos sutrikimai – viena priežasčių, kodėl vystosi vėžys, bet mes šito iki galo nesuprantame. O imuninę sistemą, žinia, veikia daugybė dalykų: mityba, gyvenimo būdas, žalingi įpročiai, įtampa.

– Ar nuolat patiriama įtampa skatina susirgti vėžiu?
– Kalbant apie vėžį galima pritaikyti liaudišką posakį, kad visos ligos – nuo nervų. Įtampa veikia imuninę sistemą. Todėl tiesa, kad linksmi, optimistiški, dėl smulkmenų nesigraužiantys ir mokantys atsipalaiduoti žmonės rečiau suserga bet kokiomis ligomis ir greičiau pasveiksta susirgę. O nuolat patiriantys įtampą – suserga.

– Nuolat skelbiama apie įvairius mokslininkų atliktus tyrimus. Pavyzdžiui, nuo vėžio apsaugo žalioji arbata. Ar tikrai tokios paprastos priemonės yra veiksmingos?
– Nepatarčiau žavėtis vienu patarimu ir aklai juo sekti. Nereikia to priimti kaip vieno recepto. Geriausia organizmui ir imuninei sistemai gauti visko ir visų reikalingų elementų, neatsisakant vienų ar kitų maisto produktų. Organizmo imuninę sistemą stiprina vaisiai ir daržovės, bet ir mėsos nereikia atsisakyti. Tačiau raudonos mėsos reikėtų valgyti mažiau. Taip pat reikėtų rinktis sveiką, jei įmanoma, ekologišką maistą.

Ar genetikai jau gali valdyti vėžį?
--------------------------------------------------------------------------------
Kęstutis Sužiedėlis,Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Mokslinių tyrimų centro Molekulinės laboratorijos vedėjas

Tik gimus žmogui jau galima nustatyti, ar rizika dėl žmogaus kai kurių genų struktūros jam susirgti vėžiu yra didesnė. Genetiškai nustatomi pažeidimai, dėl kurių atsiranda didesnė tikimybė organizme sparčiau vystytis vėžiniams procesams. Bet ką toliau daryti tai sužinojusiam žmogui, dar neaišku. Galbūt žmogus turėtų dažniau tikrintis sveikatą. Štai JAV, kai nustatoma, kad moteris paveldėjo vėžio geną, net siūloma profilaktiškai pašalinti krūtis ir taip išvengti vėžio. Daugelis moterų sutinka. Sunku spręsti, ar tai geriausia profilaktinė priemonė išvengti vėžio, nes niekada nėra 100 proc. garantijų, kad jis išsivystys.

 

iMed