Su žmona turime problemų miegamajame. Ji nuolatos baiminasi, kad mylintis mus išgirs vaikai arba teisinasi, kad jaučiasi pavargus, skauda galvą. Dėl to abu dažnai baramės, o mūsų pasimylėjimus galima suskaičiuoti ant pirštų. Esu įsitikinęs, kad reti lytiniai santykiai kenkia tiek jos, tiek mano sveikatai. Ar yra nustatyta, kiek jų apskritai turėtų būti?
Vitalijus
Atsako specialistas
Baltijos Amerikos klinikos urologas, seksualinės medicinos gydytojas Robertas Adomaitis:

Lytinių santykių dažnumas labai individualus ir priklauso nuo poros poreikių bei galimybių. Seksualumą tiek vyrai, tiek moterys gali realizuoti įvairiai: lytinio akto metu arba partneriui stimuliuojant erogenines zonas, taip pat ir vieni - masturbuodamiesi. Seksualinius poreikius žmogus adaptuoja prie esamos fizinės būklės ir socialinės situacijos. Universalios normos - kartas per dieną, savaitę ar mėnesį - nėra, tačiau iš seksualinės medicinos praktikos galima pastebėti, kad poros dažniausiai mylisi 1-2 kartus per savaitę. Bet koks lytinio gyvenimo pakitimas, kuris sukelia nepatogumų ar asmeninį diskomfortą žmogui arba kenkia poros santykiams, gali būti laikomas lytinės funkcijos sutrikimu. Lytinės funkcijos sutrikimai turi būti koreguojami kaip įmanoma anksčiau. Dažniausiai poros pačios atranda sprendimo būdus, bet jei nesutarimai užsitęsia, verta kreiptis į šeimos konsultantą arba seksualinės medicinos gydytoją.

Lytinis susilaikymas arba abstinencija, vyksta dėl įvairių priežasčių arba įsitikinimų, daugeliu atvejų žmonės patys save riboja. Pavyzdžiui, įprasta vengti lytinių santykių kraujuojant per mėnesines, nėštumo metu. Seksualinį aktyvumą gali riboti ir aplinkybės: mažamečiai vaikai, kartu gyvenantys tėvai, partnerio fizinė sveikata ir kt.
Dažnai girdime, kad mylėtis moterys nori žymiai mažiau nei vyrai. Statistiškai per visą gyvenimą vyrų noras turėti lytinius santykius yra šiek tiek didesnis nei moterų. Bet pastebėta, kad vidutinio amžiaus moterų lytinis aktyvumas padidėja. Tačiau dėl išaugusių partnerės seksualinių poreikių problemų gali patirti vyrai, kuriems vidutiniame amžiuje lytinė funkcija pradeda silpti, atsiranda erekcijos sutrikimų.

Savo klinikinėje praktikoje dažnai pastebiu, kad nesutarimai kyla dėl partnerių nesugebėjimo šnekėtis intymiomis temomis. Žmonėms sunku išreikšti ar įvardinti savo problemas. Daugelis net neturi žodžių išoriniams lytiniams organams apibūdinti, tuo labiau tinkamų šnekantis su partneriu ar gydytoju. Todėl iškilus nesutarimams sunku pasikalbėti su partneriu ir paaiškinti, kas vyksta ar kaip norėtųsi spręsti problemą. Kai žmonėms sunku aktyviai spręsti lytinio gyvenimo problemas, jie renkasi labiausiai paplitusius elgesio stereotipus: vyrai ieško kitų partnerių arba savo nusivylimą gali slopinti svaigindamiesi alkoholiu. Moterys, savo ruožtu kankinasi kitaip: kenčia vyrų “žygdarbius”, nes nežino kaip pasirūpinti savimi, jei savo tėvų šeimoje matė lygiai taip pat kenčiančią motiną.

Taigi labai svarbų vaidmenį poros santykiuose atlieka iš tėvų šeimos atsineštos žinios ir elgsenos stereotipai. Jei paauglystėje su vaiku buvo kalbėta apie vyrų ir moterų poreikius, vaikas matė, kaip tėvai taikiai sprendžia kilusius ginčus, ateityje lengviau galima išvengti daugelio problemų arba jas efektyviai spręsti. Deja, dažniausiai žinių trūksta.


Skaičiau, kad ilgalaikis susilaikymas vyrams padidina riziką vėlesniame amžiuje sirgti prostatos vėžiu. O kaip su moterimis? Ar joms kyla kokių nors sveikatos problemų?
Nijolė


Moksliškai neįrodyta, kad lytinis aktyvumas turėtų įtakos sergamumui prostatos vėžiu.
Pastebėta, kad turinčios tam tikrų fizinių negalavimų moterys save riboja seksualiai. Tuštinimosi problemos, mažojo dubens skausmai, gimdymo traumos - tai yra priežastys, dėl kurių jos vengia lytinių santykių. Lytinis susilaikymas, jei moteris neturi noro mylėtis, pats savaime nesukelia jokių ligų. Tačiau jei moteris ilgesnį laiką nesantykiavo, pasikeitus situacijai, pavyzdžiui, atsiradus naujam partneriui, joms gali kilti problemų dėl lėtesnio atsako į lytinę simuliaciją, kuris dažniausiai pasireiškia nepakankamu sutepimu. Tačiau tai visai suprantama, nes organas, kuris nefunkcionuoja, gali prarasti gebėjimą tas funkcijas atlikti.

Moters noras mylėtis labai priklauso nuo gerų santykių su partneriu. Naujausi tyrimai parodė, kad jei nėra jokių sveikatos ar psichologinių problemų, moters lytinio sujaudinimo ciklas yra pakankamai greitas - panašus kaip ir vyrų. Tačiau labai paplitęs supratimas, kad lytinis moters sujaudinimo ciklas labai sudėtingas - reikia pirminio, antrinio, tretinio sujaudinimo ir tik tada galbūt bus pasiektas orgazmas. Pasirodo, kad ilgesnis sujaudinimo ciklas būdingas moterims, kurios patiria psichologinių sunkumų. Jei lytinių santykių metu moteris jaučia skausmą, sausumą, tuomet jai susijaudinti žymiai sunkiau. Po lytinio akto jaučiami nemalonūs pojūčiai, nutrynimai, perštėjimas taip pat gali atbaidyti moterį nuo tolimesnio santykiavimo. Štai tuomet ir prasideda tradicinės kalbos, kad moteris frigidiška, šalta.

Lietuvos sveikata