Svarbu žinoti. Sezoninė alergija COVID-19 infekcijos šešėlyje

Šiltėja oras, įsibėgėja pavasaris... Sprogstant medžiams ir kitiems augalams, ženkliai didėja žiedadulkių koncentracija ore, o tai provokuoja polinozės (dar vadinamos šienlige ar pavasarine alergine sloga) simptomus. Šiemet pavasarinės alergijos sezonas sutampa su COVID-19 plitimu. Pagrindinį dėmesį pelnytai skiriant grėsmingos infekcijos pažabojimui, reikėtų nepamiršti ir pavasarinės alergijos, kurios simptomai labai panašūs į peršalimo. Abi ligos labiausiai pažeidžia kvėpavimo takus, todėl jų simptomai gali klaidinti įtariant vieną ar kitą susirgimą. Sezoninei alergijai labiau būdingas čiaudulys, vandeningos išskyros iš nosies, akių peršėjimas, ašarojimas, gali būti ir sausas kosulys; šie simptomai gali ypač paryškėti tinkamai nevartojant priešalerginių vaistų ir nesilaikant kitų gydytojo rekomenduotų alergijos prevencijos priemonių. Skirtingai nei alergijos atvejais, koronaviruso infekcijos metu dažniau būdingas karščiavimas kartu su kitais simptomais, kaip kosulys ir dusulys.

Šiuo metu aktualu kalbėti apie pavasarinę alergiją dar ir todėl, kad artimiausiu laikotarpiu Lietuvoje numatomi sausi, saulėti, stipriai šiltėjantys orai. Žiedadulkių sukeliami simptomai šiltomis saulėtomis dienomis ypač sustiprėja (žiedadulkės lengviau pakyla į orą); vėjas žiedadulkes gali nunešti labai toli, todėl jų išvengti praktiškai neįmanoma.

Statistikos duomenimis beveik ketvirtadalis pasaulio gyventojų patiria sezoninės alergijos simptomus. Lietuvoje situacija labai panaši, manoma, kad polinoze serga apie 15-20 proc. gyventojų. Skiriasi simptomų pasireiškimo pradžia, kuri labai priklauso nuo augalų žydėjimo laiko, o šis – nuo meteorologinių sąlygų ir augalų rūšies, kuriai asmuo yra įsijautrinęs. Tinkamai nekontroliuojant/ negydant polinozės, gali pablogėti sergančiųjų astma, ar kitomis lėtinėmis ligomis, būklė. Svarbu, kad būtų laikomasi gydytojo nurodyto sezoninės alergijos gydymo plano (kadangi įprastai šie pacientai simptomus patiria kasmet, derėtų prisiminti ir anksčiau gydytojo pateiktas rekomendacijas). Polinozės gydymą rekomenduojama pradėti 2–4 sav. prieš sezoną, atsižvelgiant į ligos eigą ir sunkumą, ir tęsti viso sezono (augalų, kurie sukelia alergiją, žydėjimo) metu. Pirmojo pasirinkimo vaistai yra naujieji II-os kartos antihistamininiai, kurie yra labai veiksmingi ir nepasižymi reikšmingais pašaliniais poveikiais, todėl yra saugūs vartoti ilgą laiką, jei reikia. Šie vaistai netrikdo organizmo priešvirusinio atsparumo, o kaip tik, sumažindami alergijos simptomus, pagerina bendrą būklę.

Be to, jau anksčiau buvo įrodyta, kad kvėpavimo takų alergija didina respiracinės virusinės infekcijos riziką; alergijos pažeista gleivinė yra imlesnė virusinei infekcijai, tikėtina -ir šiuo metu aktualiam virusui. Todėl būtina adekvačiai gydyti visas lėtines ligas, įskaitant alerginės kilmės.

Siekiant palengvinti alergenų ar kitų veiksnių sukeltos slogos simptomus, dažnai piktnaudžiaujama vietinio poveikio ar geriamaisiais dekongestantais, neįvertinamas jų šalutinis nepageidaujamas poveikis, ypač asmenims, sergantiems širdies-kraujagyslių ligomis. Šie vaistai gali būti skiriami tik labai trumpą laiką. Visais atvejais dėl teisingos gydymo taktikos rekomenduojama pasitarti su gydytoju alergologu-klinikiniu imunologu ar šeimos gydytoju.

Kalbant apie sezoninės alergijos prevenciją, rekomendacijos yra nepasikeitusios:

Žydėjimo metu nebūti ten, kur gausu augalų, kurių alergenams yra įsijautrinimas. Tuo laikotarpiu patartina ilsėtis prie vandens, kur daugiau drėgmės ir mažiau žiedadulkių ore;

Saulėtą giedrą ar vėjuotą dieną nešioti akinius nuo saulės, siekiant sumažinti žiedadulkių patekimą į akis; 

Lauke dėvėti priemones, apsaugančias kvėpavimo takus nuo žiedadulkių patekimo (ypač kai meteorologinės sąlygos yra palankios žiedadulkių koncentracijos didėjimui); 

Vėdinant kambarius, langus uždengti sudrėkinta marle ar audeklu, ar naudoti kitus, žiedadulkes sulaikančius filtrus; nevėdinti miegamojo paryčiais, nes tuomet žiedadulkės iš aukštesnių oro sluoksnių leidžiasi žemyn;

Parėjus iš lauko, persirengti prieangyje, kad kuo mažiau žiedadulkių būtų įnešta į gyvenamąsias patalpas; nenešti į namus sprogstančių medžių šakų ar žydinčių augalų;

Vengti medaus, jame visuomet yra žiedadulkių. Be to, augalai, kuriems įsijautrinęs paciento organizmas, gali būti sudedamoji homeopatinių vaistų dalis, todėl iš pirmo žvilgsnio atrodantys nekalti vaistai ar liaudiški metodai gali pabloginti polinozės eigą.

 

Ir nepamiršti „auksinės“ apsisaugojimo nuo COVID-19 užsikrėtimo taisyklės - vengti žmonių susibūrimo, artimų kontaktų bei tinkama asmenine higiena. Būtina vykdyti visus Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) nurodymus ir vadovautis pateikiamomis rekomendacijomis.

Prof. Brigita Šitkauskienė

LSMUL KK Imunologijos ir alergologijos klinikos vadovė