Įvairios reklamos brukte bruka nuomonę, kad namuose pilna bakterijų, nešvarumų ir būtina (be abejo, pakankamai agresyvių valiklių pagalba) juos pašalinti, išvalyti iki neįmanomo švarumo. Tačiau toks pernelyg stropus švarinimasis namuose kartais gali atnešti daugiau žalos negu naudos. Nes daugelyje buityje naudojamų valiklių, baliklių, ploviklių ir pan. savo sudėtyje turi įvairiausių žmogaus organizmą veikiančių medžiagų.

Visada prieš naudodami kokį nors valiklį, skalbiklį ar ploviklį, visų pirma pasidomėkite, kaip jis veikia ir kiek yra žalingas žmogui bei aplinkai.

Valiklių, skalbiklių, ploviklių naudą matome gana greit, o apie žalą net nesusimąstome. Dažnai net nesuprantame, kad tą žalą sukėlė nekalčiausias audinių minkštiklis. Bet apie viską plačiau.

Vis dažniau alergiją ar kontaktinį dermatitą sukelia skalbimo ir valymo priemonės dėl sudėtyje esančių alergenų: kvapiųjų priedų, dažų, chloro junginių, vandenilio peroksido, karbonatų, optinių baliklių, audinių minkštiklių. Kartais, pasak ekspertų, nereikia net skalbti ar valyti – staigią alerginę reakciją gali sukelti vien aštrus skalbiamųjų miltelių, valiklio kvapas ar dulkės.

Neigiamų padarinių gali turėti ir nepakankamai išskalauti drabužiai. Juose likusios skalbimo priemonės gali dirginti odą ir gleivinę, ypač jei gausiai prakaituojama (tuomet jos nusėda ant drėgnos odos ir ją stipriai alergizuoja). Velkantis tokius drabužius, mažų dulkelių gali pakliūti į kvėpavimo takus ir juos sudirginti. Mes norime, kad skalbimo ir valymo priemonės pašalintų visas dėmes, tačiau kartu jos pašalina ir apsauginę riebalų plėvelę nuo mūsų odos. Dėl to ji sausėja, skeldėja, parausta, peršti. Į mažiausias žaizdeles gali patekti įvairių mikroorganizmų.

Nepatariama skalbiant rankomis naudoti miltelių, skirtų automatinėms skalbyklėms, nes jie labiau sausina ir dirgina rankų odą. Kai kurios skalbikliuose ir valikliuose esančios medžiagos (EDTA, NTA, alkilfenoletoksilatai, chloro junginiai, daugelis kvapų (ypač sintetiniai muskuso), minkštikliai) yra toksiškos ir gali sukelti vėžines, reprodukcines ligas ar kitaip pakenkti organizmui.

Labai žalingi žmogui chloro junginiai. Jie gali neigiamai veikti odą, dirgina kvėpavimo takus, akių gleivinę, prarijus pažeidžia kepenis ir inkstus, gali sukelti vėžines ligas. Reaguodami su kitomis medžiagomis, jie gali sudaryti nuodingus junginius, pvz., sumaišius su amoniako turinčiomis priemonėmis, išsiskiria nuodingų chloramino dujų. Maišant įvairius chloro turinčius valiklius, ypač šarminį ir rūgštinį, išsiskiria chloro dujų. Jos yra labai nuodingos ir netgi gali tapti mirties priežastimi.

Naudodami valymo priemones saugokite rankas, odą ir akis. Ypač koncentruotos yra orkaičių ir vamzdynų valymo priemonės. Jos gali nudeginti odą ir stipriai pažeisti akių gleivinę.

Purškiant langų valiklį taip pat reikia saugoti akis, nes tokių valiklių sudėtyje esantys actas ir amoniakas gali stipriai sudirginti gleivinę, sukelti peršėjimą, graužimą, ašarojimą.


Pavojingi žmogaus sveikatai ir lakūs organiniai junginiai, naudojami metalinių paviršių valikliuose. Jie gali sukelti trumpalaikius regos sutrikimus, o naudojant ilgesnį laiką – pažeisti nervų sistemą, odą, inkstus, akis.

Prieš

Tvarkant ir švarinant namus galima naudoti alternatyvias valymo ir skalbimo priemones: puikiai šveičia ir plauna valgomoji druska, soda (neutralizuoja rūgštis, sugeria kvapus, valo nešvarumus, nepažeidžia paviršiaus, minkština audinius ir vandenį, o tai padeda pašalinti purvą), stikliniams ir keraminiams paviršiams valyti tinka vandeniu skiestas actas.

Šios priemonės valo tikrai ne prasčiau nei buitinės chemijos produktai, be to, nereikia mokėti už pakuotę ir reklamą.

Būtina pabrėžti ir tai, kad gamintojai ir pardavėjai dažnai manipuliuoja pirkėjais, neva skirtingiems nešvarumams valyti būtinos skirtingos priemonės. Iš tikrųjų nėra būtinybės naudoti skirtingus produktus virtuvės kriauklei, voniai ir viryklei valyti – dažnai jų sudėtis būna labai panaši.

Kad tektų kuo rečiau valyti vamzdynus, pilkite kuo mažiau riebalų. Vis dėlto jeigu jau reikia išvalyti vamzdžius, pirmiausia pabandykite tai padaryti rankine kanalizacijos pompa – jei tai nepadeda, šarmas taip pat nepadės.

Profilaktiškai, norint apsisaugoti nuo kamščių susidarymo, galima į vamzdžius įberti po pusę šaukštelio druskos ir sodos bei nuplauti karštu vandeniu.

Vonios paviršius puikiai nuvalo soda. Norėdami sunaikinti bakterijas, sodą įtrinkite kempinėle ir nuplaukite karštu vandeniu.

Unitazo vidui valyti tinka grynas actas. Jis gali būti naudojamas ir kaip dezinfekuojamoji priemonė (į purkštuvą pripilkite 5 proc. acto tirpalo). Nuolatinis valymas kempinėle naudojant muilą ir vandenį taip pat veiksmingai mažina bakterijų skaičių.

Į vandenį, kuriame skalaujate drabužius, įberkite sodos – ji veikia kaip audinių minkštiklis.

Stiklą veiksmingai valo lygiomis dalimis sumaišyto acto ir vandens tirpalas.

Plaudami indus galite įlašinti į vandenį kelis lašus citrinų sulčių. Tai padės pašalinti riebalus ir maloniai kvepės.

Jeigu druskos, sodos ir acto nepakanka namams tvarkyti, patariama rinktis ekologiškus valiklius ir skalbiamąsias priemones. Ekologijos ženklas (pvz., gėlė, gulbė, mėlynasis angelas, „Ecogarantie“...) garantuoja atitinkamą produktų kokybę. Šiuose produktuose nėra žmogui ir aplinkai pavojingų kancerogeninių, mutageninių, toksinių medžiagų, jie yra koncentruoti, t. y. juose daugiau aktyviųjų medžiagų, mažiau priedų, taigi ir jų pakuotės – mažesnės.

Švaros priemonės ne tik valo, bet ir kenkia?