Lietuvos gyventojų apklausos rodo, jog vertybių skalėje žmonės į pirmąją vietą iškelia sveikatą. Antra — šeima, treti — vaikai, ketvirtas — darbas.

Rizika anksti mirti
Kelmėje vykusioje konferencijoje „Sveika bendruomenė — tvarios tautos pagrindas“ kalbėta apie tai, kad frazė “Sveikata — brangiausias turtas“ pagaliau materializuojasi. Tai suteikia vilties, jog vis daugiau žmonių nustos žaloti savo sveikatą ir pradės ja rūpintis sveikai gyvendami. Lietuvoje nuo 1994 iki 2000 metų mirtingumas mažėjo po septynis procentus kasmet, nuo 2000 — ųjų pradėjo augti. 2008 metais pasiekė grėsmingą ribą — 13,5 mirusiųjų tūkstančiui gyventojų. Daugiausia žmonių miršta nuo kraujotakos ligų. Antroje vietoje — vėžys, trečioje — kvėpavimo, ketvirtoje — virškinimo ligos. Mirčių ir ligų proporcijos panašios kaip ir išsivysčiusiose šalyse. Dalį ligų lemia genai, tačiau daugumą ankstyvų mirčių lemia gyvenimo būdas ir socialinė aplinka. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) atstovas Lietuvoje profesorius Vilius Grabauskas sako, jog kas trečią ankstyvą mirtį lemia per didelis kraujospūdis, padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje, tabakas, judėjimo stoka, alkoholis, antsvoris. Ištyrus atskiras socialines grupes, aiškėja, jog vis dažniau anksti miršta menkesnio išsilavinimo žmonės. Beje, šioje socialinėje grupėje vartojama daugiau alkoholio ir tabako. Daugėja tai darančių moterų. Išsilavinę žmonės dažniau sulaukia ilgo amžiaus. Šeima taip pat turi reikšmės žmogaus sveikatai. Ilgiau gyvena susituokę, šeimas turintys žmonės. Išsiskyrusios moterys ir vieniši vyrai miršta anksčiau. Ankstyvą mirtingumą lemia ir psichinė žmonių sveikata. 2007 metais Lietuvoje sumažėjo savižudybių ir alkoholio vartojimas. Dabar kreivė vėl kyla į viršų. Manoma, jog tai krizės pasekmės.


Naujasis Valančius siūlo išnaudoti krizę
Krizė — geras laikas permąstyti vertybes ir proga pataisyti sveikatą. Nereikia pavydėti tiems, kurie geria 400 litų kainuojantį viskį ir penkis kartus per dieną valgo sotų maistą. Tokias mintis dėstė iš Užvenčio kilęs Aurelijus Veryga, Nacionalinės sveikatos tarybos narys, Tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentas, Kauno medicinos universiteto docentas. Jis kritiškai kalbėjo apie Seimo ketinimus legalizuoti naminės degtinės gamybą. „Keista, naminės degtinės gamyba dar nelegalizuota, o jau susikūrusi naminės degtinės gamintojų asociacija, — stebėjosi medikas. — Degtindariai, aludariai — aktyvūs. Jie sukiojasi po Seimą, reikalauja sau naudingų įstatymų, per kuriuos žmonių sveikatos sąskaita galėtų pasipelnyti.“ Aurelijus Veryga ragino kraštiečius būti aktyvesnius, rašyti laiškus Seimui, Prezidentei, reikšti savo nuomonę. Naujuoju Valančiumi pristatytas Aurelijus Veryga ragino bendruomenes propaguoti blaivybę rengiant vakarones be alkoholio.


Persivalgyti ar neprivalgyti?
Apklausos rodo, jog tik aštuoni procentai Lietuvos gyventojų maistą perka atsižvelgdami į gydytojo rekomendacijas, pustrečio procento žmonių renkasi produktus, tinkamus savo dietai. Trys ketvirtadaliai Lietuvos žmonių teigia, jog jų mitybą nulemia kišenė. Jie priversti rinktis pigesnius, nors ir nesveikus produktus, nes turi mažas pajamas. Tai konferencijoje pabrėžė PSO Lėtinių neinfekcinių ligų integruotos profilaktinės programos Tarptautinio valdymo komiteto pirmininkas profesorius Vilius Grabauskas. Vilniaus universiteto profesorius Rimantas Stukas, remdamassis Valstybinio aplinkos centro duomenimis, teigė, jog tik 43 procentai Lietuvos gyventojų kasdien valgo šviežių daržovių ir vaisių. Mažai valgo grūdinių kultūrų, žuvies, kurios reikėtų valgyti 2— 3 kartus per savaitę. Kiekvieną dieną reikėtų valgyti pieno produktus. Tai daro tik 29 procentai žmonių. Pusė žmonių kepti jau naudoja tik aliejų. Deja, Lietuvoje vis dar per daug vartojama riebalų.


Žaisti tenisą su kompiuteriu
Judėjimo stoka nurodyta kaip viena iš dažniausių ligų ir ankstyvų mirčių priežasčių. Nejudrumas prilyginamas lėtinei ligai. Medikai rekomenduoja bent pusvalandį per dieną pajudėti, atlikti kokį fizinį darbą ar bent pasivaikščioti. Fiziškai neaktyvūs netgi vaikai: nepakankamai juda pusė mokyklinio amžiaus mergaičių ir ketvirtadalis berniukų, daugiausia laiko praleidžiantys sėdėdami pamokose ir prie kompiuterių. Kitose šalyse ši problema sprendžiama kuriant kompiuterių programas, priverčiančias vaiką judėti. Pavyzdžiui, jis žaidžia tenisą su kompiuteriu. Mokslininkai sakė, jog daugelyje šalių pertvarkomos sveikatos sistemos, nes jos negali patenkinti vis dažniau sergančios visuomenės poreikių. Nemokamai teikiama tik minimali pagalba. Sveikatos nesaugantis žmogus moka didesnes sveikatos draudimo įmokas. Nesveika gyvensena turi pasidaryti per brangi pačiam žmogui.
 

iMed