Pradėję straipsnių apie ekonomišką ir sveiką mitybą ciklą, kalbėjome apie sveikus ir nebrangius maisto produktus, dalijomės paprastais, bet veiksmingais patarimais, kaip sutaupyti apsiperkant. Šiame žurnalo numeryje šia tema kalbamės su „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadove Lietuvoje Odeta Bložiene. Finansų ekspertė pasidalijo patarimais apie apsipirkimą, šeimos buhalteriją ir svarbius taupymo metodus.
Pokalbį O. Bložienė pradeda pateikdama šiek tiek statistikos: „Europos statistikos biuro „Eurostat“ duomenimis, visose trijose Baltijos šalyse namų ūkių išlaidų dalis maistui ir nealkoholiniams gėrimams viršija 20 proc. Dėl savo dydžio ši išlaidų grupė turi daugiau erdvės optimizavimui nei kitos.“ Anot pašnekovės, dėl šios priežasties yra itin svarbu sekti ir sąmoningai valdyti šią išlaidų eilutę.
Tad kokios yra pagrindinės taisyklės taupiam, tačiau kokybiškam apsipirkimui?
Kad netektų 101-tąjį kartą ištarti „lyg ir nieko ypatingo nenusipirkau, tik būtiniausių maisto prekių, o šitiek išleidau!“, pirkti pradėkite dar neišėję iš namų. Žinant maisto produktų likučius namuose, turint aiškų pirkinių planą ir tikslų jų sąrašą, apsipirkimas bus kryptingas ir racionalesnis.
Antrasis žingsnis – valgiaraščio sudarymas. Tai padarius, sudaryti reikalingų maisto produktų sąrašą ir apsipirkti bus lengviau. Savaitės valgiaraštis daugeliui yra tikras iššūkis – „kaip galima sugalvoti, ką norėsiu valgyti savaitės pabaigoje, jei net dėl vakarienės sunku apsispręsti!“ Todėl jei niekuomet to nedarėte, pradėkite nuo poros, vėliau – nuo kelių dienų valgiaraščio planavimo. Tai itin veiksminga priemonė siekiant sumažinti išmetamo maisto kiekį, nes galima suplanuoti vienos dienos galimų likučių panaudojimą kitos dienos racione.
Finansų specialistė įspėja, kad jei pirkinių sąrašą sudarysite paskutinę akimirką ar paskubomis, labai tikėtina, kad jis bus netikslus. Todėl geriausia jį pildyti visą savaitę, o prieš einant į parduotuvę dar kartą peržiūrėti. „Jei pirkinių sąrašą pritvirtinsite prie šaldytuvo ar padėsite kitoje gerai matomoje vietoje, galėsite jį papildyti, kai tik pasibaigs koks produktas. Tuomet tikrai žinosite, ko trūksta ir ko reikia“, – aiškina O. Bložienė.
O kaip gi laikytis to sąrašo ir neišleisti daugiau?
Nusistatykite pinigų limitą. Sudarę pirkinių sąrašą, galite nesunkiai apskaičiuoti apytikslę sumą, kurios prireiks numatytiems produktams įgyti, ir užsibrėžti sau, kad, pavyzdžiui, šiandien išleisite ne daugiau kaip 50 litų. Tai padės atsispirti spontaniškiems pirkiniams ir užgaidoms. Galite turėti net atskirą pirkinių kortelę, kurios sąskaitoje būtų tik tiek, kiek skirta suplanuotoms maisto prekėms įsigyti. Jei vieną savaitę leisite sau daugiau, kitą teks apsipirkti kukliau.
Kaip, Jūsų nuomone, apsipirkti yra ekonomiškiausia – kartą per dieną, savaitę, mėnesį?
Apsipirkti patartina kartą per savaitę, savaitės laikotarpiu atsargas papildant greitai gendančiais produktais. Kuo dažniau užsuksite į parduotuvę ir juo labiau – nepasiruošę, tuo didesnė tikimybė, kad išleisite daugiau ir įsigysite neplanuotų pirkinių.
Kokiais būdais patartumėte gintis nuo viliojančių pagundų parduotuvėse?
Į parduotuvę eikite pavalgę. Alkanam žmogui atrodo ir kad jis pats suvalgys daugiau, ir kad namuose trūksta daugybės produktų. Kitaip tariant, galioja elementari taisyklė „akys nori daugiau“. Be to, alkanam sunkiau atsispirti čia pat, parduotuvėje, gaminamiems kvapniems patiekalams, pavyzdžiui, šviežioms bandelėms.
Taip pat pažinkite rinkodaros triukus. Net ir reikalingų pirkinių sąrašas neišgelbės, jei pasiduosite rinkodaros triukams. Ar pastebėjote, kad būtiniausios prekės (pienas, duona, mėsa ir pan.) dažniausiai yra parduotuvės gale? Taip daroma tam, kad eidami per parduotuvę susigundytumėte įsigyti nebūtinai reikalingų pirkinių. Prekės, lentynose išdėliotos akių lygyje, dažniausiai yra brangiausios, todėl nepatingėkite apžiūrėti prekes, išdėliotas žemiau ar aukščiau. Ryškūs užrašai su skelbiamomis akcijomis ir nuolaidomis atkreipia dėmesį ir neretai paskatina įsigyti vieną ar kitą neplanuotą prekę. Žinoma, nuolaidomis naudotis verta, bet tik jei prekė išties reikalinga.
Kaip patartumėte šaldytuvą pildyti taupiai, tačiau nesirenkant pačių pigiausių prekių (ir taip rūpintis sveikata)?
Vienas iš pagrindinių taupymo būdų – lyginti kainas. Pirmiausia lyginkite vienos rūšies skirtingų gamintojų produktų, pavyzdžiui, sviesto kainas. Geriausia lyginti produkto 1 kg kainą, o ne vieno vieneto (pakuotės) kainą, nes vienoje pakuotėje gali būti 180 g, kitoje – 200 g sviesto. Žinoma, reikia atsižvelgti ir į produkto kokybę, nes taupyti sveikatos sąskaita yra nepatartina.
Kitas būdas yra palyginti tokios pat prekės kainą skirtingose parduotuvėse ar prekybos vietose. Tai nereiškia, kad per dieną reikėtų aplankyti visas maisto prekybos vietas mieste, tiesiog būkite budrūs ir atidūs kainoms, kai apsiperkate. Ilgainiui tapsite ne tik labiau kritiški akcijų ir nuolaidų pasiūlymams, bet ir nesunkiai prisiminsite, kur kokios prekės pigesnės.
Kokios yra ekonomiškiausios ir sveikiausios apsipirkimo alternatyvos prekybos centrams ar „parduotuvėms prie namų“?
Apsipirkimas yra darbas, žvelkite į tai kaip į vieną buities užduočių ir neikite į parduotuvę ar kitą prekybos vietą pramogauti. Kuo ilgiau vaikščiosite tarp lentynų, tuo didesnė tikimybė „prisirinkti“ neplanuotų pirkinių. Atvykę į bet kokią parduotuvę ar turgų judėkite kryptingai, atsižvelgdami į susidarytą pirkinių sąrašą. Dar viena alternatyva – tačiau dar ne visi gali ja pasinaudoti – apsipirkimas elektroninėse parduotuvėse. Apsiperkant tokiu būdu taip pat reikalingas pasiruošimas ir sąrašas, tačiau tikėtina, kad bus mažiau pagundų įsigyti neplanuotų pirkinių.
Be abejo, labai efektyvu ir sveika pirkti tiesiai iš gamintojų (ūkininkų), tačiau reikia turėti sąlygas saugoti didesnius kiekius daržovių ar turėti talpų šaldiklį didesniam mėsos kiekiui, kad įsigyti produktai nesugestų ir šeima spėtų juos suvartoti.
Be žinojimo, ko ir kokių produktų reikia, svarbu žinoti ir kiek išleidžiame, kiek išleisti dar galime iki mėnesio pabaigos, o kartu ir kiek galime sutaupyti ateityje. Kaip rekomenduotumėte sekti savo išlaidas ir vesti namų buhalteriją, kad tai nebūtų našta ir neužimtų per daug laiko ar pastangų?
Biudžetas padeda kontroliuoti išlaidas ir laikytis numatytų prioritetų, atspindi pinigų srautus, padeda stebėti atskiras, problemines sritis, padeda valdyti rizikingas situacijas, padeda siekti finansinių tikslų. Didžiausia jo nauda išryškėja atidžiai jį išanalizavus.
Namų biudžetui vesti nereikia jokių specialių žinių – tai ne nauja ekonomikos teorija ir ne aukštoji matematika – juk kiekvienas gali perskaityti parduotuvėje gautą čekį ar suskaičiuoti iki dviejų, penkių ar dešimties tūkstančių. Tai užims ne daugiau nei 10 ar 15 minučių per dieną. Be to, jei sakoma, kad laikas – pinigai, tai namų biudžetui sugaištos minutės, palyginti su finansine nauda, kurią jos gali atnešti, yra puiki laiko investicija.
Forma ir kur tai darysite (internetinėje programoje, elektroninėje bankininkystėje, Excel programa ir t.t.) nėra svarbu, svarbiausia, kad kiekvienas jūsų išleistas litas būtų suskaičiuotas.
Jei nagrinėjant biudžetą viena ar kita forma gali pasirodyti, kad tai reikalauja per daug laiko, negalite atsakyti į visus klausimus: neturite duomenų, negalite susidaryti vaizdo ar pan., tokiu atveju išbandykite kitas jo vedimo priemones – galbūt jos jums bus patogesnės, pateiks daugiau vaizdinės medžiagos.
Galiausiai, ką patartumėte kiekvienam skaitytojui, kaip prisitaikyti prie staiga sumažėjusių įplaukų (pvz., sumažinus atlyginimą), tačiau nepajusti per didelio mitybos kokybės skirtumo?
Remiantis Asmeninių finansų instituto 2013 m. sausio mėnesį prekybos tinkluose surinktais duomenimis, rekomenduojamas maisto produktų krepšelis keturių asmenų šeimai Lietuvoje kainuoja 965 litus. Viena iš galimybių sumažinti šeimos išlaidas maistui taip, kad nenukentėtų jo maistinė vertė, pirkti produktus, kuriems taikomos nuolaidos. Lietuvoje gyvenančiai šeimai prekybos tinklų siūlomos nuolaidos padėtų sutaupyti 81 litą per mėnesį, t. y. 8 proc. maistui skirtų lėšų. Kadangi ši išlaidų grupė yra didžiausia namų ūkių biudžetuose, tai pirmiausia rekomenduočiau pradėti laikytis mano minėtų patarimų ir susiskaičiuoti realias savo galimybes, kiek kam galite išleisti sumažėjus pajamoms, taip bus kur kas paprasčiau planuoti ne tik maisto, bet ir visas kitas išlaidas.
Milda Urbonaitė
Sveikas žmogus
Komentarai