Teisingai vartojamos daigintos sėklos – puikus naudingųjų medžiagų šaltinis
Mitybos racioną galima papildyti įvairiomis daigintomis sėklomis. Salotoms, sumuštiniams, mėsos patiekalams jos suteikia puikaus skonio ir praturtina vitaminais, mikroelementais bei kitomis organizmui būtinomis medžiagomis. Mat daigintose sėklose gausu vitamino E, C ir kitų antioksidantų, B grupės vitaminų, omega-3 riebalų rūgščių.

Tačiau prieš daiginant ir daiginimo metu, sėklas būtina labai gerai nuplauti, kad neliktų žmonių sveikatai pavojingų mikroorganizmų ir bakterijų.


Dygstančiose sėklose vitaminų ir mineralų dvigubai daugiau nei nedaigintose

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Maisto skyriaus vyriausioji specialistė Aurelija Drumstienė sako, kad vykstant biocheminiams ir fiziologiniams procesams, dygstančiose sėklos suaktyvėja visi gyvybiniai procesai, todėl vitaminų C ir E kiekis jose gali padidėti kelis kartus, o krakmolas ir kiti polisacharidai skyla į lengvai virškinamus angliavandenius. Sunkiai virškinami baltymai daigintuose grūduose taip pat suskyla ir tampa lengvai virškinami bei greičiau įsisavinami.

Dygstančios sėklos yra puikus mineralų šaltinis. Pavyzdžiui, daigintose liucernose daug seleno, kalcio, kalio ir magnio, o lęšių sėklose – geležies. Vertingos daigintos sėklos ir dėl nesočiųjų riebalų rūgščių, kurių ypač gausu kelias dienas daigintuose linuose, saulėgrąžose, aguonose.


Prieš daiginant ir daiginimo metu, sėklas būtina nuplauti


„Daiginimui tinka beveik visų augalų sėklos, tačiau dažniausiai tam naudojami kviečiai, miežiai, žirniai, lęšiai, avinžirniai, saulėgrąžos, linų sėmenys, grikiai, avižos, rugiai, sojos. Taip pat gali būti daiginama liucernos, dobilai, pupos, ridikėliai“, – pabrėžia A.Drumstienė.

VMVT Maisto skyriaus specialistė pataria pirkti maistui daiginti skirtas sėklas. Svarbu, kad jos nebūtų apdorotos termiškai, nes dėl to gali būti praradusios daigumą. Be to, maistui daiginti netinka sėklos, paruoštos sėjai dirvoje. Jos būna beicuotos, apdorotos įvairiais herbicidais, skirtais apsaugoti sėklas ir padidinti jų daigumą dirvožemyje, todėl gali pakenkti sveikatai.

Prieš daiginant, sėklas būtina labai gerai keletą kartų nuplauti tekančiu vandeniu. Tada rekomenduojama jas bent keletą valandų pamirkyti, periodiškai keičiant vandenį. Daiginant taip pat reikėtų kartas nuo karto sėklas perplauti, kad būtų pašalinti nešvarumai, suskilusios sėklų dalys, įsimaišiusios luobelės ir žmonių sveikatai pavojų keliantys mikroorganizmai, bakterijos.

A.Drumstienė atkreipia dėmesį, kad ant džiovintų sėklų gali būti įvairių bakterijų. Be to, sėklas daiginant, dėl didelės drėgmės ir palankios temperatūros, susidaro ypač palankios sąlygos daugintis ir įvairius susirgimus galintiems sukelti mikroorganizmams. Mokslininkų nuomone, 2011 m. gegužės mėnesį keliose Europos valstybėse masiniai apsinuodijimo protrūkiai kilo būtent dėl bakterijomis E. coli užterštų daigintų sėklų naudojimo. Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) pateikė moksliniais tyrimais paremtą nuomonę dėl pavojaus, kurį sukelia šiga toksiną gaminančios žarnyno lazdelės – E. coli ir kitos patogeninės bakterijos, esančios nedaigintose ir daigintose sėklose.


Parduodamų daigintų sėklų ir želmenų kokybė yra tikrinama

Sudaigintos sėklos vartojamos visos: sėklos, lukštai, daigeliai, šaknelės. Pašalinami tik labai kieti avižų, grikių, saulėgrąžų lukštai. Liucernų, garstyčių, kviečių daiguose prie šaknų atsiranda šakniaplaukiai. Tai natūrali augalo dalis, nors kartais klaidingai supainiojama su pelėsiu.

Didesni daigintų sėklų kiekiai gali būti laikomi uždaruose induose šaldytuve keletą dienų, tačiau prieš vartojant maistui jas reikėtų dar kartą perplauti tekančiu vandeniu.

Beje, sėklas galima ne tik namuose daiginti, bet ir įsigyti jau sudaigintų prekybos centruose arba turgavietėse. Nusipirkus sudaigintų grūdų ar sėklų, prieš vartojimą jas taip pat būtina labai gerai nuplauti šiltu tekančiu vandeniu.

VMVT inspektoriai vykdydami augalinio maisto taršos stebėsenos programą, atlieka parduodamų daigintų sėklų, želmenų ir ūglių tyrimus. Patikrinimų metu vertinamos laikymo sąlygos, higienos užtikrinimas, taip pat atrenkami mėginiai dėl sunkiųjų metalų – švino ir kadmio nustatymo. 2013 m. vykdant augalinio maisto taršos stebėsenos programą buvo atrinkti ir patikrinti 3 daigų mėginiai ir 5 želmenų mėginiai dėl sunkiųjų metalų. Gautuose mėginiuose sunkiųjų metalų kiekiai neviršijo didžiausių leidžiamų kiekių. Šiemet numatyta atrinkti ir ištirti 11 sėklų ir želmenų mėginių.

Šailtinis: www.ekonaujienos.lt

Šaltinis | Dietinis gydymas bendrojoje praktikoje | Gydytoja dietologė Jūratė Dobrovolskienė