Temperatūros matavimas

Temperatūros matavimas


Jei galvojate, kad jūsų vaikas serga, pirmiausia pamatuokite temperatūra. Vaikų ji laikoma normalia  nuo 36,1 °C iki 37,0 °C. Dieną temperatūra gali svyruoti - aukščiausia būna apie 18 val., žemiausia 4 val. ryto. Šiaip jau sveiko vaiko temperatūra gali pakilti net virš 38 °C dėl daugybės veiks­nių: smarkaus šėlimo, gausaus prakaitavimo, per šilto rengi­mo miegui. Po valgio, kai energija naudojama virškinimui, paprastai temperatūra taip pat siek tiek pakyla. Norint sužinoti, ar vaikas tikrai karščiuoja, reikia pakartotinai pamatuoti temperatūrą po pusvalandžio, kurį vaikas ramiai pasėdi ar paguli.

 

Blauzdų kompresai geriau negu žvakutės

 

Temperatūros kitimu kūnas reaguoja į įvairius poveikius: uždegimų, bakterijų ir virusų sukeltų infekciją, sutrikusį vandens balansų organizme arba į tai, jog vaikas per šiltai rengiamas. Be to, priklauso ir nuo vaiko, nes vienas karščiuoja, esant mažiausiai dingsčiai, o kitam temperatūra vos pakyla net ir sergant rimta liga. Temperatūra visuomet yra organiz­mo ir ligos kovos rodiklis. Jai pakilus, suaktyvėja medžiagų apykaitos procesai ir užkertamas kelias ligos sukėlėjų daugi­nimuisi. Dėl to nereikėtų iš karto stengtis numušti tempera­tūrų. Jeigu temperatūra labai aukšta, krečia šaltis ar atsiranda temperatūriniai traukuliai, žinoma, reikia stengtis temperatūrą sumažinti ir tam geriausiai tinka blauzdų kompresai. Jeigu norite sumažinti temperatūrų medikamentais, galite duoti vaikui paracetamolio, tik ne acetilsalicilo rūgšties (aspirino), nes kartais vaikams ji gali sukelti pavojingąjį Rejė sindromą. Karščiuojančio vaiko temperatūrą matuokite ryte ir vakare. Jei temperatūra laikosi ilgiau nei  24 valandas, turėtumėte kreiptis į gydytoją, jeigu kūdikio temperatūra aukštesnė negu 38,5 °C, gydytoja reikėtų kviesti tuoj  pat, nes tokio amžiaus vaikui tai gali būti vienintelis daugelio ligų simptomas — nuo paprasčiausios slogos iki gyvybei pavojingo smegenų  dangalų uždegimo.

Tiesiojoje žarnoje (išangėje) matuojama vaikų iki šešerių metų temperatūra. Matavimas pažastyje tokio amžiaus vai­kams nėra labai tikslus, o burnoje gana pavojingas, nes gyvsidabrio termometras gali lengvai sudužti. Elektroninio termometro vaikas dar nemokės tinkamai laikyti burnoje.

Prieš įkišdami termometrą į vaiko tiesiąją žarną, jo galiuką lengvai patepkite vazelinu, kad švelniau slystu. Gyvsidabrio termometrą reikėtų laikyti tiesiojoje žarnoje 3 min., o normali kūno temperatūra, išmatuota šiuo būdu, būtų 36,8—37,5 °C.

Kūdikių temperatūrą matuokite taip: paguldykite kūdikį ant nugaros, vienos rankos nykščiu, smiliumi ir didžiuoju pirštu tvirtai suimkite ir lengvai kilstelėkite sulenktas jo kojytes, o kita ranka įkiškite kaip pieštuką laikomą termo­metrą į tiesiąją žarną maždaug 1 cm. Tos rankos smilių įremkite į kūdikio užpakaliuką, tuomet sujudėjęs kūdikis negalės susižeisti.

Kadangi kūdikiai dažnai nesiduoda matuojami, pasiguldykite juos kniūbsčius ant kelių, kojytes tvirtai laikykite tarp savo kojų, viena ranka suimkite galvą ar rankas, kita atsargiai įkiškite termometrą.

Vyresnių kaip šešerių metų vaikų temperatūra matuojama pažastyje. Vaikas paguldomas ant nugaros, į pažastį įdeda­mas termometras ir ranka prispaudžiama prie šono, kad termometras neišslystų. Gyvsidabrio termometrą reikėtų laikyti 7 minutes. Normali kūno temperatūra, išmatuota pažastyje, būtų 36,2—36,8 °C.

Matuojant temperatūrą burnoje (oralinę temperatūrą), termo­metro galiukas pakišamas po liežuviu, lūpos sučiaupiamos. Vaikas turi ramiai laikyti termometrą, jo nekandžioti, nes gali sudaužyti. Jei vaikas stipriai sloguoja, burnoje tempera­tūros matuoti nereikėtų, nes vaikas negali kvėpuoti pro nosį. Gyvsidabrio termometras burnoje laikomas mažiausiai tris minutes; normali kūno temperatūra būna vidutiniškai 36,7—37,3 °C.

 

Pulso čiuopimas

 Kai vaikas karščiuoja ir yra silpna kraujotaka, suskaičiuokite jo pulsą. Pulsas - tai širdies smūgio sukelta spaudimo banga, išplintanti į kraujagysles. Čiuopdami pulsą, nustato­me, kaip tolygiai ir greitai dirba širdis. Pulso tvinksnių per minutę skaičius priklauso nuo vaiko amžiaus bei aktyvumo: ramiai sėdinčio vaiko pulsas sulėtėja, o bėgiojančio ar karščiuojančio visada padažnėja.

Pulsą geriausia čiuopti vidinėje riešo pusėje ties nykščio pagrindu. Nurodytą vietą lengvai prispauskite savo smiliumi, didžiuoju ir bevardžiu pirštais, o nykščiu iš kitos pusės prilaikykite vaiko ranką. Penkiolika sekundžių skaičiuokite tvinksnius, tada jų skaičių padauginkite iš keturių, ir taip sužinosite pulso tvinksnių skaičių per minutę.