Tėvų baimių ketvertukas

Tinklalapis BabyCenter apklausė per 2 400 savo lankytojų, kokios su vaikais susijusios baimės juos kamuoja dažniausiai. Paaiškėjo, kad labiausiai tėvai baiminasi dėl vaikų ateities ir jų ilgalaikės sveikatos. Kodėl taip yra? Ar tai – įprasta tėviška paranoja, ar iš tikrųjų visi vaikai priklauso tam tikrai rizikos grupei?



Iš tiesų tiek tėvai, tiek jais dar nespėjusieji tapti labiausiai bijo tų dalykų, kurių negali kontroliuoti. Tėvai taip pat ypatingai baiminasi šiurpių, grėsmingų situacijų, kurias kone kasdien eskaluoja žiniasklaida ir per televiziją rodomos melodramos.

Paradoksalu, tačiau tėvams išties kur kas realiau atrodo pavojus, jog jų vaiką kas nors pagrobs, nei rizika patekti į avariją kai mažylis važiuoja automobilyje neprisisegęs. Nesvarbu, kad avarijos nutinka gerokai dažniau, nei fiksuojami vaikų pagrobimo atvejai. Pasirodo, daugiausiai įtakos tokioms baimėms turi ne racionalus mąstymas, o tai, kokia informacija mums brukama iš laikraščių ir televizijos ekranų.

Ir vis dėlto kokios gi pagrindinės baimės skverbiasi į galvą ir į širdį leidžiant nemigo naktis kai kūdikiui pučia pilvelį, kalasi dantukai ar kai sukarščiavusi atžala neramiai vartosi savo lovelėje?

1. Dideli lūkesčiai

Baimė: Bijau, kad mano vaikas užaugęs negaus išsilavinimo ir tinkamų progų, kad galėtų gerai įsitvirtinti gyvenime!

Tai – bene pagrindinė apklausoje dalyvavusių tėvų baimė. Išties įdomu, kadangi apklausoje dalyvavo daugiausiai tie tėvai, kurių atžalos dar neišaugusios iš kūdikystės.

Veikiausiai šios baimės šaknys glūdi šiuolaikinėje prekių ir paslaugų rinkoje, itin daug dėmesio skiriančioje ankstyvajam kūdikių lavinimui. Edukaciniai žaislai, ankstyvojo mokymo programos, būreliai naujagimiams – visa tai sukuria aplinką, kurioje vaikas nuo pat gimimo „pasmerktas“ siekti išsilavinimo ir sėkmės.

Kita vertus, tėvų baimę galima paaiškinti ir nestabilia ekonomine situacija. Tėvai būgštauja, kad vaikams teks sunkiai skintis kelią į gyvenimą, nes patiems tėvams tai šiuo metu nėra lengva. Daugybė tėvų vos suduria galą su galu ir nelinki tokios ateities savo vaikams.

Ką galite padaryti? Kūdikių raidos ekspertai vieningai teigia, jog visai nebūtina vaikui supirkti visų parduotuvėje esančių lavinamųjų žaislų bei rūpintis, kad vaikas kasdien išmoktų ką nors naudingo. Netgi atvirkščiai: kai kalbama apie geriausias galimybes vaikui, dažnai akcentuojama: mažiau daiktų – daugiau erdvės atsiskleisti. Taigi geriausia, ką galite padaryti dėl savo vaiko – pirkti mažiau daiktų. Įrodyta, kad mažiau žaislų turintys vaikai išauga kūrybingesni. Turint keletą paprastų pagrindinių žaislų geriau vystosi vaiko vaizduotė, jis mokosi kūrybiškai juos panaudoti. Klysta ir tie tėvai, kurie tiki, jog turi nuolat linksminti, užimti ir auklėti savo vaiką. Jie baiminasi, jog be viso to vaikas praras kažką svarbaus. Tačiau iš tikrųjų nuolatinis tėvų kišimasis trukdo vaikams išsiugdyti nepriklausomybę, vaizduotę ir netgi pagrindinius gyvenimiškus įgūdžius – visa tai, kas jam pravers pradėjus lankyti darželį, mokyklą bei dar vėlesniame gyvenime.

2. Svetimų žmonių baimė

Baimė: Bijau, kad kas nors užpuls ar sužeis mano vaiką!

Ginti savo vaiką – viena pagrindinių tėvystės ir motinystės instinkto apraiškų. Taigi nieko nuostabaus, kad svetimų žmonių baimė karaliauja ir tėviškų baimių viršūnėje. Ją ypač sustiprina tai, jog žiniasklaida itin noriai ir vaizdingai nušviečia bemaž visus vaikų užpuolimų, pagrobimų, seksualinio išnaudojimo atvejus. Taigi šie atvejai atrodo dažnesni, nei yra iš tikrųjų.

Ką galite padaryti? Kovodami su šia savo baime teisingiausią taktiką pasirenka tėvai, kurie išlieka ramiausi. Pasistenkite išlaikyti kaip galima artimesnius santykius su savo vaiku, nuolat bendraukite, suteikite galimybę vaikui išsakyti savo rūpesčius, atsakykite į jį kamuojančius klausimus. Taip greičiau pajausite, jei jūsų vaiko gyvenime kas nors klostysis ne itin sklandžiai ir galbūt laiku užbėgsite nelaimei už akių.

Taip pat turėkite omeny, kad dažniau vaikus iki 8 metų seksualiai išnaudoja ne grėsmingi nepažįstamieji, o šeimos nariai, artimi giminaičiai, šeimos draugai. Taigi geriausia taktika – paaiškinti vaikui, kaip jis galėtų pats apsisaugoti ir netapti auka: suteikite žinių apie jo kūną, kaip žmonės jį gali liesti, o kaip – ne, padrąsinkite kreiptis pagalbos į bet ką iš suaugusiųjų, jei tik vaikui pasirodys, jog kas nors su juo elgiasi nederamai.

3. Nelaimingi atsitikimai ir sužeidimai

Baimė: Bijau kad mano vaikas bus sužeistas per nelamingą atsitikimą, pavyzdžiui, automobilio avariją!

Deja, šią baimę sunku pavadinti visiškai nepagrįsta. Daugelyje šalių būtent avarijos yra dažniausia vaikų iki 14 metų mirties priežastis. Daugybė mažylių avarijų metu sužeidžiami.

Ką galite padaryti? Be abejo, visų pirma savo vaiko saugumu galite pasirūpinti skrupulingai laikydamiesi kelių eismo taisyklių, pasirūpindami nepriekaištingos kokybės automobilio kėdute, visada taisyklingai sodindami ir prisegdami vaiką. Jei vaikas jau moka važiuoti dviračiu ar dviračiu riedate patys, mažylį pasodinę į specialią kėdutę, nepamirškite jam uždėti tinkamo dydžio šalmo. Ir, žinoma, niekada nevartokite alkoholio prieš sėsdami už vairo ar ant dviračio, neleiskite vaikui važiuoti automobiliu, kurio vairuotojas gali būti vartojęs alkoholio.

4. Patyčios

Baimė: Bijau, kad mano vaikas nepritaps prie bendraamžių, iš jo tyčiosis!

Tai taip pat baimė, turinti gana realų pagrindą. Bendraamžių patyčios ar net smurtas – vis dar opi daugybės mokyklų problema. Ir nors prasivardžiuoti ir „nedraugauti“ dažniausiai linkę darželinukai bei pradinukai, tikrasis atstūmimas labiausiai tikėtinas tarp 10-14 metų vaikų.

Pasak psichologų, į bendraamžių patyčias nevalia žiūrėti pro pirštus, nes tai gali turėti ilgalaikių pasekmių savo vertės suvokimui, smukdyti moksleivio pažangumą, paskatinti depresiją ir net mintis apie savižudybę. Beje, patyčios kartais primena virusą: labiausiai tyčiotis linkę tie vaikai, iš kurių kas nors taip pat yra pasityčiojęs.

Ką galite padaryti? Pasak ekspertų, vaikai, kurie namuose patiria prievartą, dažniau linkę tyčiotis iš savo bendraamžių. Todėl visų pirma ypač svarbu, kaip jūs elgiatės su savo vaiku namuose. Nuo mažens aiškinkite, kad negalima erzinti kitų žmonių, prasivardžiuoti, šaipytis. Daugiau kalbėkite su savo vaiku, ką jis galvoja apie kitus žmones, kokių minčių jam sukelia jų elgesys, kas jam patinka ar nepatinka. Tuo pačiu švelniai ugdykite vaiko įgūdžius pačiam apsiginti ir apsisaugoti nuo patyčių. Paaiškinkite, kaip jis turėtų reaguoti į bendraamžių erzinimus, jei tokių pasitaiko. Papasakokite, kaip jūs (jūsų giminaitis, draugas) kadaise apsigynė nuo patyčių, jei prireiks – net pasiūlykite jau suformuluotų atsakymų į erzinimus variantų.